MENIU

#išsaugokeurą
Kategorija

2065

Ką apie Europos Sąjungos ateitį mąsto Europos valstybių parlamentarai?

#išsaugokeurą

lapkričio 11, 2018

Ketvirtadienį buvau Paryžiuje ir dalyvavau tarpparlamentiniame susitikime, kur kalbėta apie viešąsias diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities.

Buvo šiek tiek gaila, kad negalėjau labai pasigirti Lietuvos indėliu šioje srityje. Daugybė temų, kurios susijusios su Europos Sąjunga, Lietuvoje lieka be dėmesio vien todėl, kad užsienio politika yra palikta tyliai savo reikaliukus tvarkančiam prezidentūros ir URM „elitui“, iš vienos pusės, ir jiems be jokios logikos oponuojantiems žmonėms, kurie visas didesnes Lietuvos problemas geba pateikti, kaip Briuselio „prievartą“.

Tai, jog nėra diskusijų apie ES vaidmenį Lietuvos gyvenime rimtų ir pamatuotų diskusijų, o ne lozungų – yra didelė šalies bėda ir gal net jos tragedija. Seimo nariai net negali techniškai važinėti ir kalbėti apie tai su Lietuvos žmonėmis, aiškindami, kokios tikros problemos, ir kaip jas sprendžiamos, nes jų tiesiog neleidžia to daryti.

Kitą savaitę vyksiu į Austriją, kur panašiame kontekste kalbėsime apie subsidiarumą, t.y. klausimų delegavimą iš žemyn.

Ties, kurie domitės giliau, pateikiu savo ataskaitos apie komandiruotę tekstą. Tikiuosi rasite vertų dėmesio minčių.

Asmeniškai man ypatingai patiko vienas iš anksto neplanuotas pasisakymas. Pirmojo posėdžio pabaigoje atsistojo salėje sėdėjęs prancūzas, kuris neprisistatė, tik pasakė, jog yra gydytojas ir dirba nuo ryto iki vakaro, tad tik šiandien sužinojęs apie tokias konsultacijas. Ir tada paklausė, o ką jūs, Prancūzijos parlamentarai ir europarlamentarai, darote, kad nebūtų tokių dalykų, kaip Brexit‘as? Jo nuomone, nuolat kalbant apie vietines problemas ir savo klaidas dengiant vadinamuoju Briuselio prievartos šydu, vieną dieną neišvengiami pabusi su Brexit‘u, kuris taps tragedija. Asmeniškai manu, tai buvo įdomiausias šio renginio pasisakymas.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo aukšti Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nariai, Prancūzijos vyriausybės atstovai, eilės Europos Sąjungos šalių narių atstovai, europinės problematikos tyrėjai bei visuomenės, daugiausia jaunimo, atstovai, kalbėta apie ES darbotvarkę formuojančių parlamentarų ir pareigūnų bendradarbiavimą bei diskusijas su visuomene, kurios vyksta visoje ES svarstant vis labiau aktualizuojamus ES ateities klausimus bei ruošiantys kitais metais vykstantiems Europos parlamento rinkimams.

Susitikimą pradėjo Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos prezidentas Richard Ferrano, kuris akcentavo, jog „privalu atsisakyti žavėjimosi su savimi, bet reikia būti atviriems ir mąstyti optimizmo aplinkoje, o ne skęsti negatyvume bei skeptiškai vertinti ateitį“. Mąstant apie ES darbotvarkę privalu remtis visuomenės kritika ir kovoti su užsisklendimu, kuris ir gimdo negatyvias nuotaikas bei plintantį populizmą.

Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų komiteto pirmininkė Sabine Thillaye ypatingai pabrėžė kontekstą, kurime vyksta diskusijos dėl ES ateities. Ji sakė, jog „[K]ontekstas labai prieštaringas, susiduria labai skirtingos mintys ir idėjos, tačiau reikia kalbėtis su visais piliečiais“. Prancūzijoje jau įvyko per 700 susitikimų, ir taip kaupiamos „žmonių iš apačių“ nuomonės, kurios labai svarbios. Būtinos konsultacijos, suvokimas, ką kalba žmonės, o ne nuleistos idėjos. Ji pabrėžė, jog tik apačios su savo mintimis gali sukurti vientisą politinį Europos lauką. Įdomu tai, jog diskusijų laukas Prancūzijoje buvo itin platus: vyko net pokalbiai su kaliniais, buvo tiesiog darbo biržose diskutuojama su bedarbiais. Svarbiausi klausimai, kurie nuolat kyla – socialinė Europa ir aplinkosauga.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau buvo patenkinta savo ir kolegų kelionėmis po Prancūziją ir konsultacijomis su gyventojais. Nors oficialus konsultacijų laikotarpis baigėsi spalio pabaigoje, tačiau tai „tik įžanga į naują pradžią, nes planuojama tokias konsultacijas padaryti nuolatinėmis“. Ji akcentavo nevyriausybininkų vaidmenį, kurie „šiam plane labai svarbūs“,

Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų komiteto pranešėja apie Piliečių konsultacijas dėl Europos Sąjungos Valerie Gomez- Bassac pažymėjo, kad Europą kuria visi, ne tik tie, kurie priima sprendimus. Parlamentarė, kuri anksčiau buvo dėstytoja, ypatingai akcentavo Erasmus programą, pažymėdama, kad taip kuriama nauja intelektuali Europos gyventojų ryšių erdvė. Jos nuomone, privalu kuo greičiau įkurti internetines erdves, kur žmonės galėtų pasidalinti savo mintimis apie Europą, ir taip kartu kurti Europa, kurioje gera gyvena. Jos įspūdis, jog tokios konsultacijos yra labai specifinis demokratijos įrankis, ir kai prasidėjo konsultacijos ji pajuto, kad žmonės nori kalbėtis apie Europą ir apie tai, ką jie jaučia. Klausimas, kas mus sieja Europoje, labai svarbus, ir čia reikia prisiminti istoriją, fundamentalias teises, tai, jog mes visi kartu išlaikėm ir išnešėm Europos istoriją.

Vėliau keliais žodžiais situaciją dėl konsultacijų su savo šalių piliečiais pasidalino Lenkijos, Estijos bei Ispanijos parlamentarai. Akcentuota kiekybė: kiek daug įvairių susitikimų buvo su įvairiomis gyventojų grupėmis. Tiesą sakant. Neišgirdau jokios įdomios minties, išskyrus, kad tokios konsultacijos ypatingai svarbios.

Po kavos pertraukos kalbėta apie žiniasklaidos vaidmenį, nagrinėjant Europos klausimus ir europines dimensijas. Pokalbiui pakviestos trys moterys, mokslininkės, kurios už nugaros turi patirties iš kelių skirtingų Europos valstybių.

Lenkė mokslininkė, GLOBOSEC Politikos instituto „Future of Europe“ programos vyresnioji tyrėja, gyvenanti Slovakijoje, Kinga Brudzinska, paminėjo, jog kalbant apie Europines problemas, visose valstybėse gan greit nukrypstama į vietines problemas. Taip Slovakijoje esminė pirmoji tema – migracija, kurią seka ekonominis augimas, vartojimo prekių kokybė. Ji ano, kad šie klausimai dominuos ir artėjančių rinkimų kontekste. Svarbu, jog būtų kalbama apie tai, kas įdomu žmonėms. Slovakijoje tai sienų klausimas, kuris artimiausiu metu gali labai paaštrėti. Ji pasidalino savo kelionės į Paryžių patirtimi, kai labai mažame atstume tarp Slovakijos ir Austrijos, jos net du kartus paprašė identifikacinio dokumento. Ši mokslininkė skeptiška ir socialinių tinklų nauda klausimo aktualizavime: „Socialiniuose tinkluose apie ES kalbama daug, tačiau faktinės informacijos praktiškai nėra“. Slovakijoje daug kalbama apie Europą, Slovakija identifikuojasi su Vyšegradu, tačiau įtampą kelia tai, jog Slovakija vienintelė euro zonos narė šiame regione. Dažniausia aptariami ES klausimai yra skirtingų greičių Europa ( jeigu greičiai bus skirtingi, kas bus apskritai Angelos Merkel pasitraukimo pasekmės, Macrono iniciatyvos). Ji apgailestavo, jog vis dėlto visuomenė mažai kalba apie Europą, ir mažai žurnalistų rašo apie Europą.

Airijos Europinio judėjimo generalinė sekretorė Noelle O‘Connell kalbėjo apie taip, kai ES klausimai iškyla Airijos kontekste: „Airijos nacionalinis identitetas eina kartu su europiniu identitetu, esame ES nariai, o Brexit tik padidino airių pasitikėjimą ES, nes niekas nenori Brexit‘o Airijoje. Kalbėdama apie vidines problemas, ji sakė, jog Europos sąjunga labai dažnai vertinama per vietinių reiškinių prizmę. Prelegentė pažymėjo, kad Airijoje, kuri Europos sąjungos nare tapo1973 metais, yra vykę net devyni referendumai dėl ES klausimų. Brexit‘as labai sustiprino pasitikėjimą Europos Sąjunga ir norą ją stiprinti. Visi bijo, kad Brexit‘as gali tapti praverta Pandoro skrynia. Airijoje diskusijų kontekste vyko labai daug piliečių asamblėjų, pokalbių socialiniuose tinkluose, etc. Airijoje informacija apie Europos Sąjungą bei diskusijos vyksta su įvairių NVO pagalba.

Europos forumo Albach-Austrija projekto vadovė Annamaria Toth, iš Vengrijos kilusi Austrijos pilietė, kuri studijavo Prancūzijoje, akcentavo, jog „dabar Austrijoje sunku paakyti, kada mes kalbame apie Europą, o kada apie Europos Komisiją“. Brexit‘as yra problema, kuri plačiai aptariama ir Austrijoje. 75 proc. Austrų remia ES, pusė džiaugiasi pirmininkavimu, pagrindinės diskusijų temos – migracija, socialinė apsauga, ES biudžetas. Austrijoje ir kitose šalyse rinkimų kompanija bus sutelkta į Europą per nacionalinę prizmę. Austrijoje keliama ir transnacionalinių rinkimų idėją. Kadangi ši pranešėja kilusi iš Vengrijos, tai paminėjo ir Vengriją, kur pagrindinės egzistuojančios europinės temos yra Briuselio dominavimas, migracija bei … Džordžas Sorošas. Visus šiuos dalykus, pasak prelegentės, jungia ir nuolat pabrėžia vyriausybė. Austrija domisi Vyšegrado grupe, tačiau prieiga prie tarptautinės žurnalistikos menka ir trūksta žinių visoms pusėms.

Apibendrindamas pasitarimą Austrijos ambasadorius Michael Linhart pasidžiaugė ir pažymėjo, jog jo šalyje konsultacijos su piliečiais matomos kaip esminis dalykas: „Dabar pirmininkaudami mes visaip stengiamės kalbėtis su piliečiais, kad patenkintumėme jų lūkesčius“. Tokios politikos bus laikomasi ir ateityje.

Tardama paskutinį žodį Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų komiteto pirmininkė Sabine Thillaye ištarė tikrai protingą patarimą: „Net jei nemylime Europos, turime būti pragmatiški, jei norime išlikti ir gyventi kartu“.

Skaityti straipsnį

1226

Darbai ir dienos: savivaldos kontrolieriai ir vaiko teisės

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

lapkričio 6, 2018

Šiandien Seime pristačiau net 9 įstatymų pakeitimų projektus, kurie labai svarbūs Lietuvos savivaldybėms. Kalba eina apie savivaldybių kontrolierių įgaliojimus, jų kvalifikacijas bei savivaldos finansų ir jai pavaldžių įmonių veiklos kontrolę.

Dar pernai gegužės pabaigoje Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta išnagrinėti esamą savivaldybių audito praktiką, įvertinti užsienio valstybių savivaldybių išorės audito modelius, jų gerąją praktiką ir pasiūlyti galimus įstatymo pakeitimus. Kadangi galiausiai grupėje vieningai sutarta, jog esama padėtis negarantuoja savivaldybių auditų nepriklausomumo bei nešališkumo, tad dabar svarstomi net 9  įstatymų pakeitimai ir atsirado, kaip minėtos darbo grupės veiklos išdava. Taigi, kas siūloma?

Pirma. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai suvienodina visų savivaldybių kontrolės mechanizmą. Nuo šiol kontrolės ir audito funkcijas atliks tik juridiniai asmenys – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuriose pareigybių skaičius būtų ne mažesnis kaip 2. Taip bus įgyvendintas „keturių akių“ principas, garantuotas savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumas bei objektyvesnė savivaldybių viešųjų finansų kontrolė.

Antra. Pataisos nustato, jog savivaldybėse išorės auditas turi būti atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.

Trečia. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių kontrolierius atlieka auditus ir turi užtikrinti darbo kokybę, nuo šio savivaldybės kontrolieriaus kvalifikacijos turi atitikti reikalavimus, keliamus auditoriams.

Ketvirta. Įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos  gali, esant reikalui, veikti pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas.

Penkta, dabar numatytas ir „atvėsimo laikotarpis“: savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas nebeturės galimybės, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, grįžti arba būti paskirtas savivaldybės kontrolieriumi arba šios tarnybos darbuotoju ir taip kontroliuoti savo paties ankstesnę veiklą.

 

Dar viena, šiemet jau antra, spaudos konferencija apie vaikų teises, kurios palaipsniui virto įpareigojimų nualintų vaiko teisių pareigūnų įkalinimo instrukcijose ir tėvų baimių įstatymu. Kadangi buvo daug reikalavimų pasakyti, ką daryti, tai pakviečiau Aušrą Stančikienę, kuri pateikė mano galva, logiškiausius girdėtus Vaiko teisių pertvarkos matmenys. Jeigu veiksmų logika būtų panaši, ji tikrai nevirstų instituciniu prievartos žaidimu.

Spaudos konferencijos įrašą rasite čia.

Skaityti straipsnį

1556

ES privalo spręsti kylančius iššūkius, Lietuva – imtis iniciatyvos

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 10, 2018

Šiandien Briuselyje vykusiame tarpparlamentiniame susitikime „Valstybių narių diskusija dėl Europos ateities“ skaičiau pranešimą, kuriame pateikiau savo pastabas dėl Europos Sąjungos ateities.

Apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai gerokai optimistiškesni dėl Europos Sąjungos ateities, nei bendras Europos Sąjungos vidurkis: 68 prieš 57 procentus. Vis dėlto Europos Sąjungos politikos oponentų  gretos šalyje auga, ir auga visų pirma dėl nesuvokimo, kaip realiai veikia Europos Sąjunga ir kodėl gerovė jos rėmuose pasiskirsto taip netolygiai.

Šiek tiek paradoksaliai pasakysiu, jog manau, kad Europos Sąjunga taps artimesnė Lietuvai, kai mano šalis taps aktyvesne europinės politinės darbotvarkės formuotoja (angl. policy shaper), o ne vien kaip jos įgyvendintoja (angl. policy taker).

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

1539

Taivanas turi grįžti į pasaulio tautų ratą pilna apimtimi

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 4, 2018

Privalome perkrauti savo santykius su Taivanu, ketvirtadienį Spaudos konferencijoje Seime sakė Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir dr. Aušra Maldeikienė.

„Įprasta, vadinamuoju pragmatizmu grįsta politika, kai pataikaujant komunistiniam Kinijos Liaudies Respublikos režimui, Lietuvoje net nedrįstama viešai analizuoti Taivano  klausimo, demonstruoja sustabarėjusią ir veidmainišką šalies užsienio politiką“, – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko  pavaduotoja A. Maldeikienė.

Jei pritardamas Seimo Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas akcentavo, jog  „Lietuvos santykiai su Taivanu (Kinijos Respublika) turi būti peržiūrėti stiprėjančio Kinijos Liaudies Respublikos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos politikos kontekste“.

„Lietuva turi pakviesti Taivaną atidaryti savo prekybinę atstovybę Vilniuje“, – vienu balsu teigė Seimo nariai.

Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog dar 1979 metais susiformavusi „Vienos Kinijos“ koncepcija, kur Taivanui de facto nepriklausomai valstybei tenka Kinijos Liaudies Respublikos provincijos vaidmuo, pastaruoju metu braška per visas siūles.

Šių metų vasario pabaigoje JAV Kongresas ir Senatas vieningai priėmė „Taivano kelionių aktą“ (Taiwan Travel Act), kuris atveria naują JAV ir Taivano aukšto lygio politinių kontaktų etapą.

Remiantis šiuo kovo viduryje JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytu dokumentu aukščiausi JAV politiniai pareigūnai gali lankytis Taivane, o Taivano – JAV. Panaši praktika buvo sustabdyta dar 1979 metais, po to kai JAV užmezgė diplomatinius santykius su komunistine Kinija ir oficialiai pripažino „Vienos Kinijos“ doktriną.

Šis įstatymas taip pat skatina Taivano Prekybinių atstovybių, kurios matomos kaip puikus dvišalių ekonominių santykių instrumentas, plėtrą JAV.

Staigiai prastėjančios demokratijos padėties Kinijos Liaudies Respublikoje fone bei atsižvelgiant į dažnėjančius šios komunistinės valstybės karinio pobūdžio išpuolius regione, pastaruoju metu peržiūrimi ir ES bei Taivano santykiai. Klausimai išskirtinai aktualizuoti Europos Parlamento 2018 rugsėjo 12 dienos Rezoliucijoje dėl ES ir Kinijos santykių padėties, kur atvirai kviečiama „kuo sparčiau perkrauti ES ir Taivano santykius“.

Seimo nariai spaudos konferencijoje pabrėžė, jog EP priimta rezoliucija primygtinai ragina kiek galima sparčiau pradėti derybas dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, pastarąją šalį matant kaip ES įmonių atspirties tašką norint patekti į žemyninę Kiniją.

Paremdama EP Rezoliuciją, Seimo narė A. Maldeikienė sakė, kad privalu daug griežčiau pasisakyti prieš Kinijos Liaudies Respublikos karines provokacijas Taivano atžvilgiu, kurios kelia grėsmę Taivano sąsiaurio taikai ir stabilumui. „Visi sąsiauryje kylantys ginčai turėtų būti sprendžiami taikiai ir remiantis tarptautine teise“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto vicepirmininkė.

Ji paragino Lietuvos užsienio politikos formuotojus aiškiau išreikšti savo poziciją dėl vienašališko Kinijos sprendimo pradėti skraidyti naujais maršrutais virš Taivano sąsiaurio. Seimo narė pabrėžė, jog aštrėjančios priešpriešos rodo, jog abipusiai žemyninės Kinijos ir Taivano santykiai gali paaštrėti.

Užsienio reikalų komiteto narys M. Adomėnas vertindamas platesnį klausimo kontekstą kalbėjo, jog Taivano klausimas šiandien ypatingai opus būtent todėl, kad oficialiosios Lietuvos požiūris į Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano politikas aiškiai atskleidžia mūsų šalies politikos tikrąjį veidą.

„Seklėjanti, ties vienu, nors ir svarbiu, Rytų partnerystės klausimu susikoncentravusi Lietuvos užsienio politika, rodo akivaizdų realių ambicijų stygių“, tvirtino M. Adomėnas. Pasak jo, „unipoliarinė užsienio politika, kai santykius su Pietryčių Azijos šalimis išsemia pataikavimas Kinijos Liaudies Respublikai, tikintis ekonominių dividendų bet kokia kaina, rodo tikrąjį Lietuvos užsienio politikos pavidalą“.

„Santykių su Taivanu peržiūra yra testas mūsų demokratijai, kur EP Rezoliucija tampa naujos politikos riboženkliu“, sakė Seimo narys, aiškiai reikalaudamas grįžti prie vertybinės Lietuvos politikos.

Seimo narių nuomone, Lietuva privalo aktyviai remti prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO). Jie pabrėžė,  jog tai, kad į šias organizacijas toliau neįtraukiamas Taivanas, neatitinka ES interesų.

Skaityti straipsnį

2822

Jei raudonas komunistinis maras yra turtingas, galime jo nematyti?

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

spalio 1, 2018

Nuo vaikystės prisimenu, kaip visi nuoširdžiai stebėjomės tais Vakarų intelektualais (tarkime, George‘u Bernardu Shaw), kuriems sovietinė Rusija buvo sėkmės ir klestėjimo oazė.

Gyvenimas išmoko ironijos: dabar tikrai žinau, kad didelė dalis žmonių nematys kito kančių, skurdo, net kraujo ir žudynių. „Nebūtų verti, niekas neskriaustų; tai manęs neliečia; investicijos yra gėris, ir mums bus naujų darbo vietų; musulmonams taip ir reikia“, – tai labai įprasta pragmatiška pozicija.

Kiekvienas tokios pozicijos žodis man yra absoliučiai nepriimtinas. Ir būtent todėl šiandien susirinkome prie Kinijos ambasados – kad primintume, jog Lietuvos bendravimas su Kinija negali būti plėtojamas kartu neatsižvelgiant į žmogaus teisių klausimą Kinijoje.

Jeigu ten žmonės skriaudžiami, jeigu išmetami iš namų, tokia šalis neverta didžios nacijos vardo.

Labai dėkoju visiems kolegoms, kurie pasirašė mitingo rezoliuciją. Štai jų vardai: Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Bronislovas Matelis, Gintaras Steponavičius, Justas Džiugelis, Arūnas Gelūnas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nilsen, Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Žygimantas Pavilionis, Rūta Miliūtė, Stasys Jakeliūnas, Andrius Navickas, Audronis Ažubalis, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kupčinskas, Vitalijus Gailius, Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Gintarė Skaistė, Agnė Bilotaitė, Irena Degutienė, Antanas Matulas, Kęstutis Masiulis, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras, Virginija Vengrienė, Sergėjus Jovaiša ir aš, Aušra Maldeikienė.

Dvi labai netikėtos ir nemalonios situacijos. Rezoliucijos nepasirašė Emanuelis Zingeris – žmogus, kurio tautos tragedija jam vis dėlto turėtų suteikti platesnį pasaulio vaizdą, nei vien pragmatiški kliedesiai apie naudą.

Nesutiko pasirašyti ir potencialus kandidatas į Vilniaus merus Dainius Kreivys. Pasak jo, juk miestas investicijų gali netekti. Toks savotiškas „paleckininkų“ samprotavimo forpostas TS-LKD.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

2482

Kaip Kinija tapo strategine Lietuvos partnere?

#išsaugokeurą, #išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugsėjo 3, 2018

pixabay.com nuotrauka

 

Lietuvos Užsienio politikos rėmuose labai retai svarstomas santykių su Kinija klausimas. Tuo metu, kai aštrėjantys JAV ir ES santykiai su šia ketvirtąja [JAV, ES, Rusija] geopolitine galia yra itin dažnai aptarinėjami Vakarų spaudoje, Lietuvoje stovi tyla. Seimo pirmininkas „Žinių radijo“ laidoje netgi pareiškia, kad tai nėra joks Lietuvos klausimas. Tačiau Lietuva itin aktyviai dalyvauja prieš penkerius metus Kinijos iniciatyva suburtame 16+1 bendradarbiavimo formate. Pastarasis sulaukia ir labai nevienareikšmiškų vertinimų Briuselyje bei ES valstybių sostinėse.

Plačiau šis klausimas aptartas praėjusios savaitės mano spaudos konferencijoje, kurią galite pažiūrėti čia.

Ką šiuo klausimu darau dabar? Praėjusią savaitę pakartotinai kreipiausi į Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas dėl finansų ministro Viliaus Šapokos galimai viršytų įgaliojimų, kai jis be atsakingų Seimo komitetų žinios pasirašė, kaip pats viešai akcentavo, strategines sutartis su Kinijos Liaudies Respublika. Kartoju: šis klausimas nebuvo svarstomas atsakinguose Seimo komitetuose.

Pirmą kartą tokie paklausimai šioms institucijoms buvo išsiųsti dar liepos viduryje, ir tada klausta, kodėl tokie svarbūs Lietuvai klausimai, kaip antai strateginis bendradarbiavimas su Kinija, nebuvo svarstyti nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose.

Gauti atsakymai, ypatingai tas, kuris pasiekė mane iš Finansų ministerijos, yra klasikinis biurokratinio „atsirašinėjimo“ pavyzdys, kai klausiama vieno, o atsakoma visiškai kita. Taigi, klausta, pirma, kas suteikė Viliui Šapokai mandatą spręsti klausimus, kurių turinys yra akivaizdžiai Lietuvos užsienio politikos klausimas; antra, kodėl šis vizitas ir jo tikslai nebuvo aptarti aukščiau minėtuose (Užsienio ir Europos reikalų) komitetuose; trečia, kaip užsienio reikalų ministerija vertina tai, kad itin svarbūs sprendimai apie Lietuvos užsienio politiką priimami be Seimo pritarimo?

Atsakymuose klausimai ignoruojami ir rašoma, kad delegacija sudaryta 2018  metų birželio 29 dieną Ministro pirmininko potvarkiu Nr. 124.  Kaip bežiūrėsi, tai nėra atsakymas į tuos konkrečius klausimus, kurie buvo užduoti.

Tiesa, Užsienio reikalų  ministerija savo rašte tvirtina, kad aptariamas 16+1 formatas nepriima teisiškai įpareigojančių dokumentų, susitikimų proga paskelbiamos tolesnės bendrosios veiklos gairės, valstybės reklamuoja savo pranašumas ir galimybes. Bet ar tikrai tada tai yra strateginiai dalykai?

Užsienio reikalų ministerija pripažįsta ir tai, jog yra „pasirengusi diskutuoti su Seimo nariais, kaip efektyviausia galime įgyvendinti Lietuvos interesus santykiuose su Kinija.“ Tai yra tik pirmas žingsnis, o aš sieksiu, kad klausimas būtų įtrauktas į rudens sesijos Europos komiteto dienotvarkę.

Jau sutarta, kad klausimas bus nagrinėjamas ir specialiame NSGK renginyje, kurio formatas kol kas dar nėra apibrėžtas.

Skaityti straipsnį

2332

Dar vienas žingsnis į protekcionizmo erą: Italija neratifikuos CETA sutarties

#išsaugokeurą

liepos 14, 2018

Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio šiandien pareiškė, kad Italija neratifikuos prekybos su Kanada sutarties CETA. Taigi, turiu teisę dar kartą priminti tai, ką sakiau dar balandžio mėnesį.

Naujosios Italijos valdančiosios daugumos, suformuotos iš populistinio, vienu metu centristinio ir liberalaus, „5 žvaigždžių judėjimo“ (Movimento 5 Stelle) ir Šiaurės lygos (Lega), sprendimą lėmė Italijos žemės ūkio interesai.

Nors iš esmės daugeliu atveju CETA susitarimas yra simbolinis, bet jis galėjo paveikti regioniniais ir unikaliais žemės ūkio produktais turtingos Italijos ūkininkus. Jie ėmėsi lobizmo, ir pasinaudoję tuo, jog preliminariai įsigaliojus sutarčiai išaugo jautienos ir kiaulienos eksportas iš Kanados į Europos Sąjungą, įtikino Vyriausybę nepalaikyti CETA sutarties ratifikavimo.
Jei vicepremjero žodžiai taps veiksmais, tai bus dar vienas simbolinis veiksmas, kuris gali siaurinti laisvos prekybos lauką, net nepaisant to, jog jau šiuo metu jau galioja 98 procentai sutarties nuostatų.

Pasaulis keičiasi akyse: demokratija ir lokalumas įveikia konjunktūrą ir globalią prekybą. Vietiniai interesai nugali ir tarptautinę prekybą, ir tarptautines sutartis. Manyčiau, jog vis labiau ryškėjanti tendencija yra ilgalaikė, ir tai lemia po 2008 metų krizės atsigavimo vis dar nejaučiantys rinkėjai, jau pavargę nuo ekonominių globalizacijos pasekmių. Ypač tai akivaizdu Europoje ir JAV.

Kol kas žingsneliai nedideli, bet žaidimo taisyklės jau kinta. Pamažu įžengiame į protekcionizmo amžių.

Apie CETA sutartį ir pagrindines jos problemas rašiau ir anksčiau.

Skaityti straipsnį

Aido Puklevičiaus klausimai apie Prezidento rinkimų kampanijos programą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

liepos 10, 2018

Pokalbis labai patiko. Klausimai buvo įdomūs, akivaizdu, jog pašnekovas puikiai geba rasti diskusinius taškus.

Dėkui jam.

Supermamyčių tikrai labai labai nemėgstu, maisto kokybė ligoninėse, kaip ir Garliavos tvoros, manęs niekada nejaudino, o Jakilaičio žurnalistu nelaikiau, nes jis tėra anų laikų „Tiesos“ lygio žinovas. Apie tai ir kalbame.

Skaityti straipsnį

5257

Artėja „Brexit“ sutarties skelbimo data, bet neišspręstų problemų dar daug

#išsaugokeurą

liepos 6, 2018

Ketvirtadienį (liepos 5 d.) ryte Seime susitikome su ES vyriausiuoju derybininku dėl „Brexit“ Mišeliu Barnjė (Michel Barnier). Jis pademonstravo JK išstojimo sutarties tekstą, kur apie 80 proc. straipsnių jau nudažyti žalia spalva. Tai reiškia, dėl jų sutinka abi pusės. Vis dėlto penktadalis dokumento dar nesuderėtas, nors jau šių metų spalį turi būti pateiktas galutinis išstojimo sutarties tekstas. Kaip žinia, kitų metų kovą Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, ir per kelis mėnesius nuo spalio iki kovo sutartis turės būti ratifikuota.
Kol kas numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris truktų nuo 2017 metų kovo iki 2020 metų pabaigos.

Derybos vyksta keturiomis pagrindinėmis kryptimis:
1. dėl laisvosios prekybos sutarties (muitų sąjunga, prieiga prie rinkų…);
2. dėl socialinio ekonominio bendradarbiavimo (piliečių judėjimas, socialinės saugos sistemų suderinimas, aviacija);
3. dėl policijos ir teisinio bendradarbiavome kriminalinėse bylose;
4. dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikų (dalinimasis informacija, bendradarbiavimas ir konsultacijos, dalyvavimas operacijose, kurias vykdo ES…).

Bendrai imant, išstojimo laikotarpiu turi būti peržiūrėta, suderinta ir suderėta dėl apytikriai apie 750 sutarčių daugybėje sričių.

Lietuvai ypatingai svarbios dvi iš šių sričių – tarpusavio prekybos ir abiejų pusių piliečių padėties ES ir Britanijoje klausimai.

Kalbant apie būsimos prekybos su JK sąlygas, nevalia pamiršti, jog JK yra septinta pagal apimtis Lietuvos eksporto rinka ir prekybos apimtys ganėtinai solidžios: eksportas viršija 930 mln. eurų (3,5 proc. viso Lietuvos eksporto) , o importas – per 937 mln. eurų. Nors kol kas JK išstojimas mūsų šalių prekybinių santykių reikšmingai nekeičia, lietuviškos kilmės dalis eksporte į Britaniją sudaro iki 6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto be mineralinių produktų. Vis dėlto ši rinka svarbi Lietuvos baldų gamintojams, chemijos pramonės ir tekstilę apdirbančioms įmonėms, kurios pateikia apie 60 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, keliaujančio į JK.

Galutinis derybų sutarimas dėl abiejų piliečių teisinės padėties labai aktualus apytikriai 212 tūkst. lietuvių, kurie dabar gyvena, dirba ir studijuoja JK ir britų, gyvenančių Lietuvoje, bendruomenei.

Susitikimo metu M. Barnje konstatavo šiokią tokią pažangą, tačiau kalbėjo ir apie išlikusius ganėtinai rimtus prieštaravimus.
Teigiama tai, kad atrodo pavyko sutarti dėl to, jog Britanija vykdys narystės metais prisiimtus įsipareigojimus, kurių suma apie 60 mlrd. Eurų. Lietuvai tai labai aktualu, kad ir kalbant apie paramą žemės ūkiui, sanglaudos politikai bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. O štai keblūs klausimai dėl Airijos sienos ir Sutarties įgyvendinimo bei ginčių sprendimo mechanizmo kol kas atviri.

Susitikimo metu M. Barnje akcentavo išskirtinai ekonominius ir sienos infrastruktūros tarp Airijos ir Šiaurės Airijos momentus. Anksčiau ES pusė tvirtino, kad su Šiaurės Airija susiję klausimai yra tarp problemų, kurios turi būti išspręstos „Brexit“ sutartimi prieš pradedant derybas dėl ES ir Jungtinės Karalystės būsimos prekybos sutarties. Vis dėlto kol kas sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos (kuri po JK išstojimo automatiškai tampa siena su trečiąją šalimi) problema neišspręsta.

Britanija derybose šiuo klausimu bando taikyti dvi taktikas: arba a) nukelti klausimą dėl ateities santykių kuo tolesniam laikotarpiui arba b) naudoti backstop (sportinis terminas, konkrečiu atveju kalbama apie tam tikrą saugumo tinklą, kuris padėtų suminkštinti visas sienos su trečia šalimi galima nemalonias pasekmes, t.y. griežtos patikros, etc.), praplečiant narystės ES naudos taikymą visai JK teritorijai in a charry piccking mode (dar vienas politinio žargono terminas, kai norima pabrėžti, jog konkrečiu atveju taikoma išskirtinė prieiga, ignoruojant analogiškas situacijas).

Mano galva, šiame klausime labai svarbus ir galimas naujos terorizmo bangos klausimas. Mano karta dar puikiai prisimena teroro bangas Šiaurės Airijoje, kurias sustabdė tik 1998 metų balandį per Didįjį penktadienį pasirašytas taikos susitarimas. Po „Brexit“ vėl iš naujo klausiama, kaip dabar būtų laikomasi Didžiojo penktadienio taikos susitarimo, nes jis numato galimybę Šiaurės Airijai susivienyti su Airijos Respublika, jeigu būtų pasirinkta taip padaryti.

Ilgametės vidinės nesantaikos, kaip žinia, visad panašios į tyliai po pelenais rusenančias žarijas, tad man konkrečiai pasidomėjus, ar derybų metu šis momentas, tegul ir netiesiogiai, įvertinamas, M. Barnje diplomatiškai išsisuko, tiesa spausdamas man ranką jau po oficialios dalies, pasakė, jog klausimas, žinoma, svarbus, ir ES ketina ir toliau remti vadinamąjį Taikos paketą Šiaurės Airijoje.

Dabar ES labai laukia taip vadinamos Baltosios knygos (White paper), kur, kaip skelbiama 200 puslapių, JK pareikš savo ES ir JK ateities viziją. Iš jau dabar platinamų dokumentų matome, kad JK ir toliau nori gauti visą ES narystės teikiamą naudą, akcentuodama, jog tai vienodai svarbu tiek jai pačiai, tiek likusioms 27 ES valstybėms narėms.

Tiesa, ES pusėje, kaip liudija diplomatai, stebimąsi, kad ta Knyga pasirodys tik prabėgus dviem metams po referendumo. Nuostabą kelia ir tai, jog JK išstojimo derybininkas Davidas Davisas į Briuselį buvo atvykęs kartą per trejus mėnesius, tad net klausiama, o koks jis apskritai derybininkas. Briuselio žiniasklaida mini ir labai pesimistišką derybų klausimu Europos Komisijos prezidento Žano Klodo Junkerio poziciją.

Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kiek reali neigiama derybų baigtis, jeigu nepavyktų rasti sutarimo. Pasak M. Barnje, rizika dėl cliff edge (jeigu jau šį kartą bandau priminti politinį žargoną, tai tęsiu: šiuo atveju galvoje turimas staigus netikėtas padėties pablogėjimas) išlieka, bet jo nuomone, kai JK įsisąmonins galimą neigiamą poveikį, gerai apmąstys. Jeigu sutartis nebūtų pasirašyta, tai labai neigiamai paveiktų abi puses, tačiau JK tai reikštų tikrą katastrofą. Pridurčiau, ir gal būtent todėl ji turėtų nepamiršti kompromisų kalbos. Tiesa, tokiam blogiausiam scenarijui yra ruošiamasi, ir visos ES valstybės narės jau svarsto, kaip jos elgsis, jeigu sutartis numatytų laiku nebus pasirašyta.

Pagrindinė M. Barnje žinia vakar buvo ta, kad dabar visoms Sąjungos valstybėms svarbu išlaikyti vienybę ir „neskleisti skirtingų žinučių“.

Skaityti straipsnį

4471

Trumpo prekybos karai ir Lietuva

#išsaugokeurą

liepos 4, 2018

Šiandieną delfi.lt publikavo Edgaro Savicko straipsnį apie Donaldo Trumpo prekybos karus. Norėtųsi pateikti keletą savo įžvalgų.

Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijoje daug dėmesio tariamai “nesąžiningoms” prekybos sutartims (tarkime, NAFTA) bei JAV prekybai su Kinijai.

Tokia retorika jis gavo taip vadinamos „rūdžių juostos“ mėlynųjų apykaklių (darbininkų) balsus. Nuo septinto XX amžiaus dešimtmečio gamyboje čia buvo vis mažiau darbo vietų, o ir pati gamyba traukėsi iškeliaudama į visas pasaulio šalis nuo Meksikos iki Kinijos. Tai kėlė ir iki šiol kelia socialinę įtampą, kuri atsispindi JAV rinkimų rezultatuose.

Dabar šias nepalankias tendencijas Trumpas bando perlaužti pasinaudodamas vykdomosios valdžios dispozicijoje esančia priemones – tarifais. Kaip žinia, JAV nuo birželio 1 dienos Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai įvedė 25 proc. tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui. Pastaruoju metu Trumpo administracija ne kartą garsiai kalbėjo ir apie tarifus automobiliams iš Europos Sąjungos. Šiuo atveju šiokia tokia grėsmė jau kiltų ir tiems Lietuvos gamintojams, kurie tiekia detales Europos Sąjungos automobilių gamintojams. Jei JAV galutinai žengs šį žingsnį, tikėtina, kad plataus mąsto prekybos karas ir atsakomosios Europos Sąjungos priemonės bus neišvengiamos.

Kodėl D. Trumpas eskaluoja muitų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams klausimą? Taip, visų pirma savo rinkėjams, jis demonstruoja, jo per rinkimus išgrynintos ekonomikos bėdos pradedamos spręsti. Jį palaiko ir jam talkina pati pramonė ir organizuotas darbo judėjimas, kurie naujoje protekcionistinėje prekybos politikoje įžvelgia ir naujas galimybes sau. Nors šiuos žingsnius galima vertinti, kaip dalinius, t. y. nesprendžiančius visos valstybės ekonomikos bėdų, ir net perdėm savanaudiškus, jie tiesiog paremti kitokia, nei iki šiol vyravo, mąstymo apie prekybą logika.

Vykdydamas savo pažadus rinkėjams, D. Trumpas blaiviai vertina, jog naujoji jo prekybos politika sukurs ir naujas laimėtojų grupes. O jau šie gali padėti laimėti kadencijos vidurio rinkimus lapkritį.

Politinė valia akivaizdi, tačiau klausimas, ar JAV pajėgios iki galo išnaudoti savo prekybinės tarifų ginkluotės užtaisą?

Panaši šalies gamintojų apsaugos praktika JAV istorijoje ne naujiena, tačiau kalbėti apie sėkmės istorijas būtų keblu. Tarkime 2002 metais, iš karto po to, kai panašiomis rinkiminėmis aplinkybėmis tuometinis prezidentas Džordžas W. Bušas įvedė iki 30 proc. tarifus plienui, juos teko atšaukti vos po 21 mėnesio. Ir nors šalininkai garsiai dėstė, jog per tą laiką šalies pramonė atgavo jėgas, restruktūrizavosi ir taip sukūrė 16 tūkst. darbo vietų, vis dėlto oponentai skaičiavo dešimtis tūkstančių prarastų darbo vietų kituose susijusiuose sektoriuose. Nei ekonomiškai, nei politiškai pergalė tikrai nebuvo vienareikšmė.

Kokios galimos grėsmės tyko šios dabar jau Trumpo administracijos protekcionistinės iniciatyvos? Kiek tikėtinai, kad prasidėjus platesnio masto prekybiniam karui, JAV sugebės išlošti?
Negalima pamiršti, jog JAV ekonomika yra išskirtinai didelė, ir, nepaisant jos centrinio vaidmens globaliame ūkyje, vis dėlto ji tuo pat metu yra ir gana uždara ekonomika. Ji turi potencijos atlaikyti net labai rimtus sukrėtimus, ir, nors prekybos karas suvalgytų daug darbo vietų kai kuriuose sektoriuose, ji pajėgi priversti net stambias tarptautines korporacijas taikytis prie muitų įvežtinei produkcijai ir steigti savo gamyklas šalyje.

Ar galime rasti istorinių tokio scenarijaus paralelių? Atsakymas teigiamas.

Pirmasis naftos kainų šokas ir JAV išėjimas iš Bretton Woodso susitarimų, kurie 1973 metais galingai supurtė visą tuometinį išsivysčiusį pasaulį, yra puikus pavyzdys, kaip JAV nutarus, jog veikianti sistema nebeatitinka jos interesų, ji nelinkusi taikytis, o griauna ir kuria naujus saitus. Kad ir ką kalbėtų kritikai, JAV ekonomika, pramonė, finansinė ir politinė sistemos tokią, prisiminus Šumpeterio terminologiją, (kūrybinę) destrukciją atlaikys.

Gerokai kebliau atsakyti į klausimą, ar tokius pokyčius atlaikys kylančios ir trečio pasaulio valstybės ir pati Europos Sąjunga.

Lietuvai prekybos karai yra nenaudingi. Mes esame itin atvira ekonomika labai priklausoma nuo eksporto. Nors jau įvesta JAV muitų politika Lietuvos ekonomiką paliečia labai menkai, tačiau galimi muitai automobiliams, kurių dalys ir komponentai gaminami ir Lietuvoje, jau būtų šioks toks ekonominis šokas. Ypatingai grėsmingai šiame kontekste gali atrodyti neigiama “sinergija” tarp galimo “kieto” Brexito ir tolesnės prekybos karų eskalacijos.

Ką turėtume daryti? Pirmiausiai Lietuva privalo su kitomis atlantinę geopolitinę kryptį Europos Sąjungoje atstovaujančiomis valstybėmis veikti išvien ir ieškoti sprendimų, kurie negriautų pasaulio prekybinės sistemos. Svarbu kalbėtis su JAV, ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir gal būt persvarstyti tarpusavio prekybos politiką.

Nevalia pamiršti ir galimo blogiausio scenarijaus — ekonominės krizės. O jau čia privalu savo norus derinti su nepervertinomis galimybėmis ir valstybės lygiu rengtis duobėtam keliui, kuris gali mūųs tykoti už kiekvieno naujo posūkio.

Skaityti straipsnį