1976 m. baigiau Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą, 1982 metais — Maskvos M. Lomonosovo Universiteto Ekonomikos fakultetą. Įrašas diplome skelbia, kad esu politinės ekonomijos dėstytoja, gaila, bet dabar jos nedėstau. Studentams skaitau Šiuolaikinės ekonominės minties, makroekonomikos ir ekonomikos įvado kursus.
1984–1987 m. Maskvos M. Lomonosovo Universitete parašiau ir apgyniau disertaciją apie socializmo politinę ekonomiją. Ta socializmo politinė ekonomija ir dabar man labai įdomi, kaip ir kiekvienas klampus būdas apgauti tikrovę. Ano sovietinio socializmo daigai ir dabar keroja Lietuvoje ir apie juos įdomu galvoti. Tačiau tada 1987 metų pabaigoje man buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis (dabar esu socialinių mokslų daktarė) už tuometinio nedarbo ir kitokių socializmo nesėkmių apmąstymą. Darbe, kuris prasidėjo rimtu tikslo ir priemonės santykių Hegelio dialektikoje aptarimu. palaipsniui buvo bandoma konstruoti savotišką realybės ir privalomų dogmų monstrą. Esu laiminga, kad jau daugybę metų galiu rašyti tik tai, ką matau. Be kita ko, už galimybę kalbėti, kaip matau, ir Nepriklausomybę dar labiau myliu.
2007 m. baigiau Vilniaus universiteto Religijos studijų centro magistrantūrą, tapau religijos mokslų magistre. Tai irgi to paties politinės ekonomijos pasaulio ribų praplėtimas, bandant suvokti, kuo tikime, kai tikime.
1999-2000 metais Oksfordo Universiteto Green Templeton koledže studijavau žiniasklaidos (konkrečiau, kolumnų rašymo) kursą. Supratau, kad Lietuvos žurnalistika labai pilka, nes neturi aštrių dantų ir vaidina labai kultūringą. Kai taip, galiausiai viskas virsta naujų suknelių madų aptarimu, ką dabar ir matome. Labai juokinga ir labai baisu. Gal labiau baisu, nei juokinga. Iš visų jėgų stengiuosi būti pikta ir rėkauti. Taip bent kiek grąžinu politinę (aistringiausią…) žurnalistiką prie jos ištakų.
1982-1990 metais dėsčiau politinę ekonomiją Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1990 metų kovą pradėjau dirbti „Lietuvos ryto“ apžvalgininke, ir nuo tada nuolat spausdinu savo straipsnius Lietuvos žiniasklaidoje.
1993–1997 metais buvau Vilniaus banko atstovė spaudai, 1997–2000 metais BNS verslo skyriaus vyr. redaktorė. Darbas banke buvo tragiškai nuobodus. Dar pora metų ir būčiau visiškai nuvytusi. BNS grąžino gyvenimo džiaugsmą.
Nuo 1999 m. dirbau Vilniaus Universitete: pradžioje Tarptautinio verslo mokyklos dėstytoja, o nuo 2004 metų —Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docente. 2001–2013 m. buvau Vilniaus jėzuitų gimnazijos ekonomikos mokytoja.
Esu parašiusi per 10 knygų, kurių 2 („Išmokime skaičiuoti savo pinigus“ ir „Melo ekonomika“) ilgą laiką buvo perkamiausių sąraše. Iš anglų kalbos išverčiau 6 knygas aktualiais tarptautinės ekonomikos klausimais. Esu 5 vadovėlių autorė. Per 25 metus parašiau daugiau kaip 1500 straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje. Aktyviai dalyvauju visuomeniniame gyvenime: nuolat pasisakau radijo ir televizijos laidose, įvairiuose Lietuvos miestuose perskaičiau per 200 paskaitų. Bandžiau dalyvauti visokiuose rinkimuose. Visada nesėkmingai. 🙂 Nors tai gal ir yra tikroji sėkmė, kad nesiseka.
Mėgstu skaityti, operą ir keliones. Šiame bloge rašysiu ne tik apie politinę ekonomiją, ekonomiką, bet ir apie savo didžiąsias aistras: geras knygas, nuostabias operas ir stebuklingas šalis.