MENIU

Nesirūpink, ko mokysi. Nerimauk dėl savo žinių ir dėl to, ko pats mokaisi. Abeliaras, XII amžiaus prancūzų filosofas

 

1976 m. baigiau Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą, 1982 metais — Maskvos M. Lomonosovo Universiteto Ekonomikos fakultetą. Įrašas diplome skelbia, kad esu politinės ekonomijos dėstytoja, gaila, bet dabar jos nedėstau. Studentams skaitau Šiuolaikinės ekonominės minties, makroekonomikos ir ekonomikos įvado kursus.

1984–1987 m. Maskvos M. Lomonosovo Universitete parašiau ir apgyniau disertaciją apie socializmo politinę ekonomiją. Ta socializmo politinė ekonomija ir dabar man labai įdomi, kaip ir kiekvienas klampus būdas apgauti tikrovę. Ano sovietinio socializmo daigai ir dabar keroja Lietuvoje ir apie juos įdomu galvoti. Tačiau tada 1987 metų pabaigoje man buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis (dabar esu socialinių mokslų daktarė) už tuometinio nedarbo ir kitokių socializmo nesėkmių apmąstymą. Darbe, kuris prasidėjo rimtu tikslo ir priemonės santykių Hegelio dialektikoje aptarimu. palaipsniui buvo bandoma konstruoti savotišką realybės ir privalomų dogmų monstrą. Esu laiminga, kad jau daugybę metų galiu rašyti tik tai, ką matau. Be kita ko, už galimybę kalbėti, kaip matau, ir Nepriklausomybę dar labiau myliu.

2007 m. baigiau Vilniaus universiteto Religijos studijų centro magistrantūrą, tapau religijos mokslų magistre. Tai irgi to paties politinės ekonomijos pasaulio ribų praplėtimas, bandant suvokti, kuo tikime, kai tikime.

1999-2000 metais Oksfordo Universiteto Green Templeton koledže studijavau žiniasklaidos (konkrečiau,  kolumnų rašymo) kursą. Supratau, kad Lietuvos žurnalistika labai pilka, nes neturi aštrių dantų ir vaidina labai kultūringą. Kai taip, galiausiai viskas virsta naujų suknelių madų aptarimu, ką dabar ir matome. Labai juokinga ir labai baisu. Gal labiau baisu, nei juokinga. Iš visų jėgų stengiuosi būti pikta ir rėkauti. Taip bent kiek grąžinu politinę (aistringiausią…) žurnalistiką prie jos ištakų.

1982-1990 metais dėsčiau politinę ekonomiją Lietuvos aukštosiose mokyklose. 1990 metų kovą pradėjau dirbti „Lietuvos ryto“ apžvalgininke, ir nuo tada nuolat spausdinu savo straipsnius Lietuvos žiniasklaidoje.

1993–1997 metais buvau Vilniaus banko atstovė spaudai, 1997–2000 metais BNS verslo skyriaus vyr. redaktorė. Darbas banke buvo tragiškai nuobodus. Dar pora metų ir būčiau visiškai nuvytusi. BNS grąžino gyvenimo džiaugsmą.

Nuo 1999 m. dirbau Vilniaus Universitete: pradžioje Tarptautinio verslo mokyklos dėstytoja, o nuo 2004 metų —Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docente. 2001–2013 m. buvau Vilniaus jėzuitų gimnazijos ekonomikos mokytoja.

Esu parašiusi per 10 knygų, kurių 2 („Išmokime skaičiuoti savo pinigus“ ir „Melo ekonomika“) ilgą laiką buvo perkamiausių sąraše. Iš anglų kalbos išverčiau 6 knygas aktualiais tarptautinės ekonomikos klausimais. Esu 5 vadovėlių autorė. Per 25 metus parašiau daugiau kaip 1500 straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje. Aktyviai dalyvauju visuomeniniame gyvenime: nuolat pasisakau radijo ir televizijos laidose, įvairiuose Lietuvos miestuose perskaičiau per 200 paskaitų. Bandžiau dalyvauti visokiuose rinkimuose. Visada nesėkmingai. 🙂 Nors tai gal ir yra tikroji sėkmė, kad nesiseka.

Mėgstu skaityti, operą ir keliones. Šiame bloge rašysiu ne tik apie politinę ekonomiją, ekonomiką, bet ir apie savo didžiąsias aistras: geras knygas, nuostabias operas ir stebuklingas šalis.

 Skaitykite daugiau:

 

Politikai be grimo: kodėl A.Maldeikienė klajoja po „Šanchajų“ ir kaip verda braškių sriubą

Lietuvoje įprasta politikus kalbinti tik su politika susijusiais klausimais. Tačiau kaip ir visi žmonės, politikai turi ir savo asmeninį gyvenimą, apie kurį visuomenė žino daug mažiau. Ką jie veikia grįžę namo po darbo? Kokius filmus žiūri, kokią muziką klauso, kokią sporto šaką mėgsta? Kur atostogauja ir apie ką svajoja? 15min tęsia interviu ciklą „Nauji veidai …

Nėra komentarų

Aušra Maldeikienė: Internetą valdo moterys

Viena keisčiausių praėjusio mėnesio patirčių: kuo rimčiau kalbėjau, tuo labiau juokėsi salė. Kartų konfliktas in action – jau nebesugebu dalintis informacija. Pasidariau močiute – ir tai reiškia dabar dalinuosi jausmais ir patirtimis.

Nėra komentarų

Je suis Šalaševičiūtė

Lietuvoje stiprėja baisi tendencija, praėjusią savaitę virtusi absurdu. Šioje šalyje sakyti tiesą tapo dalyku, už kurį žmogus gali būti nulinčiuotas ir netekti ministro posto. Jeigu Rimantė Šalaševičiūtė būtų melavusi, — viskas būtų OK. Viskas puiku, normali kasdienybė. Bet tiesa apie paprastą kasdienę visiems žinomą praktiką, su kuria kovoti reikia labai labai tvirto stuburo, sukėlė tokią …

56 comments

Taip, mano mamytė globojama slaugos namuose

Jau ne kartą esu viešai sakiusi televizijos laidose („Yra kaip yra“ ir „Valdžios diagnozė“), kad mano mamytė sunkiai serga ir jau senokai mūsų nebepažįsta. Ji jau daugiau nei metus gyvena globos namuose „Senevita“, kurios žmonėms esu labai dėkinga už išskirtinai šiltą santykį su jiems patikėtais senukais. Kada benuvažiuočiau, visada labai jauku, idealiai švaru ir tvarkinga, …

17 comments

Mano 2015-ųjų Metų Žmonės — Leila Alekberova ir Povilas Poderskis

Mada rinktis „metų žmones“ yra gera, jeigu tik nepamirštame sau pasakyti, o kas lemia mūsų pasirinkimą. Jau kelinti metai patenku tarp „Lietuvos ryto“ skelbiamų Lietuvos metų žmonių, šiemet esu šešta. Dėkoju visiems, kurie tokiame reikšmingame sąraše mane prisiminė, vis dėlto negaliu šita dovana pernelyg džiaugtis ir jos giliai apmąstyti tikėdamasi dvasios dovanų, kurias duoda kiekvienas …

Nėra komentarų

Laisvė mainais į turtą: Singapūro kelias

Praėjusią savaitę palaidotas Singapūro patriarchas Lee Kuan Yew (李光耀) , valstybės vyras, kuris sugebėjo gūdų provincijos užkampį paversti pirmaujančia pasaulio valstybe. Jis buvo ir Singapūro kūrėjas, ir pirmasis jo premjeras, ir kontraversiška asmenybė, per ilgą savo 91 metų gyvenimą sulaukusi tiek liaupsių, tiek griežtos kritikos. Lietuvoje irgi kartas nuo karto pasigirsta balsų (net nežinau, kodėl, …

7 comments

Su gimimo diena, mano Valstybe

Laisvė pradžioje būna mintis, vėliau žodis ir veiksmas. Kai laisvė tampa įstatymu, taigi ir savo priešybe, ji gali įgauti laisvos visuomenės veidą. Sugebėjusi suvokti, kad ji yra kompromisas ir derybų rezultatas, laisvė gali priimti dar vieną pavidalą – ji gali tapti veiksminga demokratija ir efektyvia ekonomika. Tik ar gali rastis demokratija ir rinka ten, kur …

4 comments

Apie save

Visų mūsų vaikystės turi savo iliuzinę erdvę: manoji slypi anoje, jau išėjusioje Palangoje. Mano Palanga labiau tokia, kaip viršutinėje nuotraukoje: tada man buvo treji. Užaugau aš ant Ronžės (nežinau kodėl tą vardą panaikino…) kranto. Tais laikais  Palanga buvo ideali vieta vaikui augti — nedidelė, jauki, o pakėlus akis visada matydavai galybę žvaigždžių. Prisimenu pirmąsias pamokas (mėgau ir mėgstu …

27 comments