MENIU

Autorius

5306

Naujoji mokesčių pertvarka toliau stiprina išsunkiančią ekonominę sistemą

#išsaugokgalvą, #Maldeikienė

rugpjūčio 9, 2018

lrt.lt nuotrauka

Kolega Stasys Jakeliūnas „Dienos komentare“ per LRT rugpjūčio 6 dieną tikrai tvarkingai ir logiškai pabrėžė naujosios mokesčių sistemos privalumus – visų pirmą sujungtus gyventojo mokamus mokesčius. Dabar darbdaviai nebegalės manipuliuoti, neva darbuotojo mokami mokesčiai ir jo sumažintos disponuojamos pajamos yra kažkokia darbdavio dovana. Tai buvo ir yra dalimi samdomo darbuotojo atlygio, virtusio mokesčiais, ir būtent šie mokesčiai didžia dalimi išlaiko Lietuvos viešąjį sektorių.

Kita vertus, man tikrai išskirtinai ciniškai skamba kalbos, kad Lietuvoje negalima naikinti „gyvulių ūkio“ ir galų gale imtis mokesčių reformos, o ne vien bandyti manipuliuoti ir „pudruoti“, šaukiant bei giriantis, kad štai mokesčius sutvarkėme.

Kad tai nėra reforma, netikėtai, o galbūt visai netyčia paliudijo ir Prezidentės patarėja Lina Antanavičienė. Po to, kai be jokių pastabų prezidentė visus mokestinius „pokyčius“ pasirašė, patarėja sakė: „Prezidentė šių įstatymo pataisų nelaiko reforma. Jose nėra kažkokių radikalių pokyčių. Tai daugiau techninio pobūdžio pakeitimai. Galbūt juos galime pavadinti mokestinėmis korekcijomis“.  Jei tikėti Prezidentės patarėjos žodžiais, tai Prezidentė net nebūtų pasirašiusi rimtos reformos įstatymų…

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

3367

Politikai reikia meilės ir aistros

#Maldeikienė

liepos 18, 2018

Per pastarąsias 6 dienas aplankiau su susitikimais keturias bibliotekas – Švenčionyse, Utenoje, Pasvalyje ir Šiauliuose. Šiandien dar laukia susitikimai Vievyje ir  Žiežmariuose, rytoj, ketvirtadienį – Palangos bibliotekoje, penktadienį – Giruliuose ir Klaipėdoje.

Dar vienas susitikimas įvyko praėjusį ketvirtadienį Vilniuje, Mažvydo bibliotekoje, kur kartu su kolegomis pristačiau mano verstą Roubini knygą „Krizių ekonomika“.

Per visus jau įvykusius susitikimus pasikalbėjau su gerokai daugiau nei 500 žmonių.

Pesimistai man aiškino, kad  „vasara, karšta, niekas neateis ir niekam ta politika neįdomi“.  Andrius Tapinas ironiškai vartė akis, nes pas jį tai gal ir ateis, bet jau kur kitur, –  tai ne.

Aš sau galvojau – kiek ateis – tiek ir gerai: maži kuklūs susitikimai, kur galima pasikalbėti akis į akį, yra ypatingai geri.

Atėjo tiek žmonių, kiek niekada net labiausia optimistiškai vertindama nebūčiau tikėjusi. Pasvalyje daug žmonių sėdėjo koridoriuje ir tik girdėjo, bet nematė, nes salė buvo pilna ir daugiau nebetilpo. Anšlagas buvo ir Šiauliuose, praktiškai visiškai pilnos salės Utenoje ir Švenčionyse.

Gerai žinau, kad tai ne todėl, kad žmonėms labai jau rūpėjo pamatyti ir gyvai išgirsti mane. Mane jie jau tiek kartų matė ir girdėjo, kad vien vaizdu neprisišauksi. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

1108

Kaip išlaikyti JAV dėmesį Lietuvai prekybos karų epochoje

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokgalvą

liepos 17, 2018

Kad ir kaip vertintum, kad ir kaip keistųsi taktikos ir strategijos, JAV Lietuvai yra būtinas saugumo skėtis.

Pernai Lietuvos eksportas į Jungtinės Amerikos Valstijas sudarė beveik 1,4 mlrd. Eurų, tuo tarpu importas buvo kone keturis kart mažesnis ir siekė 370 mln. eurų. JAV gamintojams Lietuva vis dar atrodo savotiškai menkas tolimas užutėkis.

Vis dėlto Lietuvai reikia to, ką JAV jau turi ir gali eksportuoti: dujų, konkrečiai suskystintų dujų. Savo ruožtu, mes Lietuvoje turime Suskystintųjų dujų terminalą. Kadangi jau jo projektavimo metu buvo aišku, kad tas terminalas ne tiek gamybinės infrastruktūros, kiek politinis energetinio saugumo įrankis, dabar pats metas šį įrankį tinkamai panaudoti.

Jei mes norime ilgalaikio saugaus ir nenutrūkstamo SGD dujų tiekimo, jei mes norime sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų, galų gale jei mes norime aiškesnių ir skaidresnių tiekimo sąlygų Lietuvos stambiesiems dujų vartotojams, kurie šiuo metu moka didžiąją dalį išlaikymo kainos, privalu padaryti strateginį sprendimą.

Lietuva galėtų ir turėtų aukščiausiu lygmeniu derėtis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad JAV kompanija ar konsorciumas, kuri eksportuoja SGD, taptų strateginiu „Klaipėdos naftos“, valdančios Klaipėdos SGD terminalą, investuotoju.

Tokiu būdu JAV politinėje darbotvarkėje Lietuva atsidurs aukščiau: kiekvienas kubinis dujų metras, kurį gausime ne iš „Gazpromo“, o iš JAV kompanijų, lengviau atvers Lietuvai duris JAV Kongreso rūmuose, nesvarbu, kuri partija tuo metu bus valdžios olimpe. Lietuvos saugumas taps ir JAV ekonominių interesų saugumu.

Be abejonės, velnias visada slepiasi detalėse, būtina įvertinti šių procesų kainą. Tą kainą galima sužinoti, ir tikėtina, kad JAV gali pasiūlyti gerą sandėrį.

Be kita ko, tokia alternatyva turėtų dar vieną malonią išdavą: tamsios politinės jėgos, kurios nuolat pelnosi iš dujų tiekimo ir „Gazpromo“ pinigų, patirtų fiasko. Jų dienos būtų suskaičiuotos.

Tam tikra prasme, kalbėdamas apie „Nordstream 2“ projektą, JAV prezidentas tai pasakė grubiai, tiesmukai ir aiškiai. Manau, jog verta jo žodžius išgirsti.

Skaityti straipsnį

1204

Dar vienas žingsnis į protekcionizmo erą: Italija neratifikuos CETA sutarties

#išsaugokeurą

liepos 14, 2018

Italijos vicepremjeras Luigi Di Maio šiandien pareiškė, kad Italija neratifikuos prekybos su Kanada sutarties CETA. Taigi, turiu teisę dar kartą priminti tai, ką sakiau dar balandžio mėnesį.

Naujosios Italijos valdančiosios daugumos, suformuotos iš populistinio, vienu metu centristinio ir liberalaus, „5 žvaigždžių judėjimo“ (Movimento 5 Stelle) ir Šiaurės lygos (Lega), sprendimą lėmė Italijos žemės ūkio interesai.

Nors iš esmės daugeliu atveju CETA susitarimas yra simbolinis, bet jis galėjo paveikti regioniniais ir unikaliais žemės ūkio produktais turtingos Italijos ūkininkus. Jie ėmėsi lobizmo, ir pasinaudoję tuo, jog preliminariai įsigaliojus sutarčiai išaugo jautienos ir kiaulienos eksportas iš Kanados į Europos Sąjungą, įtikino Vyriausybę nepalaikyti CETA sutarties ratifikavimo.
Jei vicepremjero žodžiai taps veiksmais, tai bus dar vienas simbolinis veiksmas, kuris gali siaurinti laisvos prekybos lauką, net nepaisant to, jog jau šiuo metu jau galioja 98 procentai sutarties nuostatų.

Pasaulis keičiasi akyse: demokratija ir lokalumas įveikia konjunktūrą ir globalią prekybą. Vietiniai interesai nugali ir tarptautinę prekybą, ir tarptautines sutartis. Manyčiau, jog vis labiau ryškėjanti tendencija yra ilgalaikė, ir tai lemia po 2008 metų krizės atsigavimo vis dar nejaučiantys rinkėjai, jau pavargę nuo ekonominių globalizacijos pasekmių. Ypač tai akivaizdu Europoje ir JAV.

Kol kas žingsneliai nedideli, bet žaidimo taisyklės jau kinta. Pamažu įžengiame į protekcionizmo amžių.

Apie CETA sutartį ir pagrindines jos problemas rašiau ir anksčiau.

Skaityti straipsnį

5879

Politinė retorika ir idioto sąvoka

#išsaugokgalvą

liepos 11, 2018

Šiandien gavau tokį laišką. Kadangi laiškas siųstas ne man asmeniškai, o Seimo narei (taigi, yra vieša pastaba politikui) viešinu ir laišką ir savo atsakymą. Laiško autorės kreipiasi į Etikos komisjos narius bei atskirus Seimo narius, jų tarpe ir mane.

Sveiki,
Elgesio kodeksas, pasirodo, akivaizdžiai pažeidžiamas vartojant žodį idiotas, bet ne žodžius politinis šizofrenikas.
Jums negėda vadintis Etikos ir procedūrų komisija?

Nuorodos: Bakas, Navickas, Maldeikiene.

Jūsų sprendimas dėl „idiotų“: „Komisija pripažino, jog žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminančia prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.“
Bako padėjėjas kažkam parašė: „Laba diena, V. Bako vardu dėkoju už vertingą pastabą.“ Jūsų išvada buvo tokia – to pakanka. Navickas niekada neatrašė.
Man labai įdomu, ar yra kažkoks bendras komisijos suvokimas apie tai, ką reiškia  netiesiogiai žeminti psichikos liga sergančius žmonės ir tiesiogiai kitus seimo narius? Kaip suprantu dėl žodžio idiotas toks sutarimas yra. 
Tokius „epitetus“ yra vartoję ir kiti seimo nariai (dar gi žurnalistai, merai, t.y., problema platesnė), bet turbūt aktualūs terminai priklauso nuo skundo pareiškėjo politinio svorio? 
Pagarbiai,
aistė

Mano atsakymas laiško autorei ir Etikos ir procedūrų komisijos nariams.

Sveiki, Aiste,

Man išties absoliučiai tas pats, kaip mano politinę retoriką vadina žmonės, kurie neskiria etiketo ir etikos. Kalbu apie taip vadinamą Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir jos narius, kurių absoliutus negebėjimas suvokti tekstus ir politinę retoriką akivaizdžiai matomas iš tos Komisijos stenogramų. Tai yra intelektualiai neįgali kompanija.

Neįsižeiskite, gerbiami kolegos, jūs demaskuojate patys save: net jeigu tikite, kad visų lygis yra apytikriai toks, kaip daugumos jūsų, jūs tiesiog klystate. Žiauriai klystate. Nenorėkite, kad aš paskirčiau laiko tamstų kliedesiams gliaudyti: verks iš juoko pusė Lietuvos.

Jau nekalbu apie tai, kad tikrai netikiu, jog ponios Ritos Tamašunienės kompanija pajėgi suvokti, kad ir George Orwel tekstus, tarkime garsiąją jo esė „Politics and the English Language“, kur jis nagrinėja sąryšius tarp politinės ortodoksijos (mūsų atveju, tiesiog politinio aklumo ir primityvumo) ir kalbos bei vienos iš jos išvestinių darinių – politikos (kuri yra kalba apie viešuosius reikalus) – pažeminimo.

Bet kurį minimalų tikrą universitetinį išsilavinimą turinčiam (ne universitetiniam amatininkui, pabrėžiu, o turinčiam realų universitetinį išsilavinimą) žmogui žinoma žodžio idiotas etimologija ir jo taikymo ribos įvairiose kalbos erdvėse.

Istoriškai ši sąvoka atsirado dar Antikos laikais. Senovės Graikijoje ἰδιώτης reiškė žmogų, kuriam trūksta profesinių įgūdžių bei supratimo. Lotynų kalboje žodis idiota reiškęs „paprastas žmogus“ vėliau įgijo reikšmę „neišsilavinęs, nemąstantis, tamsus žmogus“. Taigi idiotas yra nemažos Seimo salės narių tiksliausias apibūdinimas: gal ir gerai gydo bei priiminėja gimdymus, apsėklina savo karves ar rausia miškus, bet apie politiką turi nulinį suvokimą.

Pavadindama p. A. Širinskiene arčiau idioto, o ne idiote, aš tiesiog pademonstravau, kad turiu vilties, jog ši ponia gal būt (gal būt) turi galimybių pradėti mąstyti. Kuo toliau, tuo labiau tokia galimybe vis mažiau tikiu. Kad ir kaip vertintum, tik absoliutus idiotas (politinės retorikos prasme, patikslinu) gali kliedėti, jog kas 20 metų žemę reikia kažkur (kur?) įsigyti ir iš naujo užpilti ja savo laukus ir slėnius. Bet ko gi nepadarai, trokšdamas pabučiuoti savo pono ranką, tuo pat metu šiuo veiksmu atšiauriai nuskriausdamas savo tautą, ar ne?

Pasitikrinkit Etikos komisijos nariai, kaip balsavote už tą įstatymą ir gerai pagalvokit, ar turite minimalaus mąstymo dovaną?

Žodis idiotas anglų ir prancūzų kalbose iki pat XIX amžiaus irgi reiškė neišsilavinusi, nemąstantį, tamsų žmogų. Kaip tam tikra protinės negalios forma šis žodis pradėtas vartoti tik XIX amžiaus antroje pusėje – – XX amžiaus pradžioje. Seimo salė nėra psichiatrijos ligoninė ir čia šis žodis reiškia tai, ką jis reiškia politinėje retorikoje.

Atsiprašau visų, kurie po sovietinės mokyklos daugiau knygų neskaitė: man jūsų gaila, bet niekuo padėti negaliu, nebent duoti pradines nuorodas, kas šio laiško pabaigoje ir padaryta.

Išsilavinimas ir gebėjimas suvokti sudėtingesnius tekstus bei analogijas, deja, nėra kiekvieno vidutinio proto ir ypač tingaus vidutinio proto dalykas.

Savo politinės retorikos ir toliau nederinsiu jokiomis nežinai kokios etikos ir kažkokių procedūrų komisijomis, kurioms taip patinka doublespeak reiškiniai, kurių jie net nesugeba išgliaudyti. 

Pagarbiai

Aušra Maldeikienė

P.S. pradžiamokslis apie idiotizmą gali būti kad ir čia . Apie politinį idiotizmą parašyti kalnai knygų. Tiesa, reikia mokėti skaityti.

Skaityti straipsnį

Aido Puklevičiaus klausimai apie Prezidento rinkimų kampanijos programą

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

liepos 10, 2018

Pokalbis labai patiko. Klausimai buvo įdomūs, akivaizdu, jog pašnekovas puikiai geba rasti diskusinius taškus.

Dėkui jam.

Supermamyčių tikrai labai labai nemėgstu, maisto kokybė ligoninėse, kaip ir Garliavos tvoros, manęs niekada nejaudino, o Jakilaičio žurnalistu nelaikiau, nes jis tėra anų laikų „Tiesos“ lygio žinovas. Apie tai ir kalbame.

Skaityti straipsnį

4227

Artėja „Brexit“ sutarties skelbimo data, bet neišspręstų problemų dar daug

#išsaugokeurą

liepos 6, 2018

Ketvirtadienį (liepos 5 d.) ryte Seime susitikome su ES vyriausiuoju derybininku dėl „Brexit“ Mišeliu Barnjė (Michel Barnier). Jis pademonstravo JK išstojimo sutarties tekstą, kur apie 80 proc. straipsnių jau nudažyti žalia spalva. Tai reiškia, dėl jų sutinka abi pusės. Vis dėlto penktadalis dokumento dar nesuderėtas, nors jau šių metų spalį turi būti pateiktas galutinis išstojimo sutarties tekstas. Kaip žinia, kitų metų kovą Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, ir per kelis mėnesius nuo spalio iki kovo sutartis turės būti ratifikuota.
Kol kas numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris truktų nuo 2017 metų kovo iki 2020 metų pabaigos.

Derybos vyksta keturiomis pagrindinėmis kryptimis:
1. dėl laisvosios prekybos sutarties (muitų sąjunga, prieiga prie rinkų…);
2. dėl socialinio ekonominio bendradarbiavimo (piliečių judėjimas, socialinės saugos sistemų suderinimas, aviacija);
3. dėl policijos ir teisinio bendradarbiavome kriminalinėse bylose;
4. dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikų (dalinimasis informacija, bendradarbiavimas ir konsultacijos, dalyvavimas operacijose, kurias vykdo ES…).

Bendrai imant, išstojimo laikotarpiu turi būti peržiūrėta, suderinta ir suderėta dėl apytikriai apie 750 sutarčių daugybėje sričių.

Lietuvai ypatingai svarbios dvi iš šių sričių – tarpusavio prekybos ir abiejų pusių piliečių padėties ES ir Britanijoje klausimai.

Kalbant apie būsimos prekybos su JK sąlygas, nevalia pamiršti, jog JK yra septinta pagal apimtis Lietuvos eksporto rinka ir prekybos apimtys ganėtinai solidžios: eksportas viršija 930 mln. eurų (3,5 proc. viso Lietuvos eksporto) , o importas – per 937 mln. eurų. Nors kol kas JK išstojimas mūsų šalių prekybinių santykių reikšmingai nekeičia, lietuviškos kilmės dalis eksporte į Britaniją sudaro iki 6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto be mineralinių produktų. Vis dėlto ši rinka svarbi Lietuvos baldų gamintojams, chemijos pramonės ir tekstilę apdirbančioms įmonėms, kurios pateikia apie 60 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, keliaujančio į JK.

Galutinis derybų sutarimas dėl abiejų piliečių teisinės padėties labai aktualus apytikriai 212 tūkst. lietuvių, kurie dabar gyvena, dirba ir studijuoja JK ir britų, gyvenančių Lietuvoje, bendruomenei.

Susitikimo metu M. Barnje konstatavo šiokią tokią pažangą, tačiau kalbėjo ir apie išlikusius ganėtinai rimtus prieštaravimus.
Teigiama tai, kad atrodo pavyko sutarti dėl to, jog Britanija vykdys narystės metais prisiimtus įsipareigojimus, kurių suma apie 60 mlrd. Eurų. Lietuvai tai labai aktualu, kad ir kalbant apie paramą žemės ūkiui, sanglaudos politikai bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. O štai keblūs klausimai dėl Airijos sienos ir Sutarties įgyvendinimo bei ginčių sprendimo mechanizmo kol kas atviri.

Susitikimo metu M. Barnje akcentavo išskirtinai ekonominius ir sienos infrastruktūros tarp Airijos ir Šiaurės Airijos momentus. Anksčiau ES pusė tvirtino, kad su Šiaurės Airija susiję klausimai yra tarp problemų, kurios turi būti išspręstos „Brexit“ sutartimi prieš pradedant derybas dėl ES ir Jungtinės Karalystės būsimos prekybos sutarties. Vis dėlto kol kas sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos (kuri po JK išstojimo automatiškai tampa siena su trečiąją šalimi) problema neišspręsta.

Britanija derybose šiuo klausimu bando taikyti dvi taktikas: arba a) nukelti klausimą dėl ateities santykių kuo tolesniam laikotarpiui arba b) naudoti backstop (sportinis terminas, konkrečiu atveju kalbama apie tam tikrą saugumo tinklą, kuris padėtų suminkštinti visas sienos su trečia šalimi galima nemalonias pasekmes, t.y. griežtos patikros, etc.), praplečiant narystės ES naudos taikymą visai JK teritorijai in a charry piccking mode (dar vienas politinio žargono terminas, kai norima pabrėžti, jog konkrečiu atveju taikoma išskirtinė prieiga, ignoruojant analogiškas situacijas).

Mano galva, šiame klausime labai svarbus ir galimas naujos terorizmo bangos klausimas. Mano karta dar puikiai prisimena teroro bangas Šiaurės Airijoje, kurias sustabdė tik 1998 metų balandį per Didįjį penktadienį pasirašytas taikos susitarimas. Po „Brexit“ vėl iš naujo klausiama, kaip dabar būtų laikomasi Didžiojo penktadienio taikos susitarimo, nes jis numato galimybę Šiaurės Airijai susivienyti su Airijos Respublika, jeigu būtų pasirinkta taip padaryti.

Ilgametės vidinės nesantaikos, kaip žinia, visad panašios į tyliai po pelenais rusenančias žarijas, tad man konkrečiai pasidomėjus, ar derybų metu šis momentas, tegul ir netiesiogiai, įvertinamas, M. Barnje diplomatiškai išsisuko, tiesa spausdamas man ranką jau po oficialios dalies, pasakė, jog klausimas, žinoma, svarbus, ir ES ketina ir toliau remti vadinamąjį Taikos paketą Šiaurės Airijoje.

Dabar ES labai laukia taip vadinamos Baltosios knygos (White paper), kur, kaip skelbiama 200 puslapių, JK pareikš savo ES ir JK ateities viziją. Iš jau dabar platinamų dokumentų matome, kad JK ir toliau nori gauti visą ES narystės teikiamą naudą, akcentuodama, jog tai vienodai svarbu tiek jai pačiai, tiek likusioms 27 ES valstybėms narėms.

Tiesa, ES pusėje, kaip liudija diplomatai, stebimąsi, kad ta Knyga pasirodys tik prabėgus dviem metams po referendumo. Nuostabą kelia ir tai, jog JK išstojimo derybininkas Davidas Davisas į Briuselį buvo atvykęs kartą per trejus mėnesius, tad net klausiama, o koks jis apskritai derybininkas. Briuselio žiniasklaida mini ir labai pesimistišką derybų klausimu Europos Komisijos prezidento Žano Klodo Junkerio poziciją.

Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kiek reali neigiama derybų baigtis, jeigu nepavyktų rasti sutarimo. Pasak M. Barnje, rizika dėl cliff edge (jeigu jau šį kartą bandau priminti politinį žargoną, tai tęsiu: šiuo atveju galvoje turimas staigus netikėtas padėties pablogėjimas) išlieka, bet jo nuomone, kai JK įsisąmonins galimą neigiamą poveikį, gerai apmąstys. Jeigu sutartis nebūtų pasirašyta, tai labai neigiamai paveiktų abi puses, tačiau JK tai reikštų tikrą katastrofą. Pridurčiau, ir gal būtent todėl ji turėtų nepamiršti kompromisų kalbos. Tiesa, tokiam blogiausiam scenarijui yra ruošiamasi, ir visos ES valstybės narės jau svarsto, kaip jos elgsis, jeigu sutartis numatytų laiku nebus pasirašyta.

Pagrindinė M. Barnje žinia vakar buvo ta, kad dabar visoms Sąjungos valstybėms svarbu išlaikyti vienybę ir „neskleisti skirtingų žinučių“.

Skaityti straipsnį

3767

Trumpo prekybos karai ir Lietuva

#išsaugokeurą

liepos 4, 2018

Šiandieną delfi.lt publikavo Edgaro Savicko straipsnį apie Donaldo Trumpo prekybos karus. Norėtųsi pateikti keletą savo įžvalgų.

Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijoje daug dėmesio tariamai “nesąžiningoms” prekybos sutartims (tarkime, NAFTA) bei JAV prekybai su Kinijai.

Tokia retorika jis gavo taip vadinamos „rūdžių juostos“ mėlynųjų apykaklių (darbininkų) balsus. Nuo septinto XX amžiaus dešimtmečio gamyboje čia buvo vis mažiau darbo vietų, o ir pati gamyba traukėsi iškeliaudama į visas pasaulio šalis nuo Meksikos iki Kinijos. Tai kėlė ir iki šiol kelia socialinę įtampą, kuri atsispindi JAV rinkimų rezultatuose.

Dabar šias nepalankias tendencijas Trumpas bando perlaužti pasinaudodamas vykdomosios valdžios dispozicijoje esančia priemones – tarifais. Kaip žinia, JAV nuo birželio 1 dienos Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai įvedė 25 proc. tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui. Pastaruoju metu Trumpo administracija ne kartą garsiai kalbėjo ir apie tarifus automobiliams iš Europos Sąjungos. Šiuo atveju šiokia tokia grėsmė jau kiltų ir tiems Lietuvos gamintojams, kurie tiekia detales Europos Sąjungos automobilių gamintojams. Jei JAV galutinai žengs šį žingsnį, tikėtina, kad plataus mąsto prekybos karas ir atsakomosios Europos Sąjungos priemonės bus neišvengiamos.

Kodėl D. Trumpas eskaluoja muitų Europos Sąjungoje pagamintiems automobiliams klausimą? Taip, visų pirma savo rinkėjams, jis demonstruoja, jo per rinkimus išgrynintos ekonomikos bėdos pradedamos spręsti. Jį palaiko ir jam talkina pati pramonė ir organizuotas darbo judėjimas, kurie naujoje protekcionistinėje prekybos politikoje įžvelgia ir naujas galimybes sau. Nors šiuos žingsnius galima vertinti, kaip dalinius, t. y. nesprendžiančius visos valstybės ekonomikos bėdų, ir net perdėm savanaudiškus, jie tiesiog paremti kitokia, nei iki šiol vyravo, mąstymo apie prekybą logika.

Vykdydamas savo pažadus rinkėjams, D. Trumpas blaiviai vertina, jog naujoji jo prekybos politika sukurs ir naujas laimėtojų grupes. O jau šie gali padėti laimėti kadencijos vidurio rinkimus lapkritį.

Politinė valia akivaizdi, tačiau klausimas, ar JAV pajėgios iki galo išnaudoti savo prekybinės tarifų ginkluotės užtaisą?

Panaši šalies gamintojų apsaugos praktika JAV istorijoje ne naujiena, tačiau kalbėti apie sėkmės istorijas būtų keblu. Tarkime 2002 metais, iš karto po to, kai panašiomis rinkiminėmis aplinkybėmis tuometinis prezidentas Džordžas W. Bušas įvedė iki 30 proc. tarifus plienui, juos teko atšaukti vos po 21 mėnesio. Ir nors šalininkai garsiai dėstė, jog per tą laiką šalies pramonė atgavo jėgas, restruktūrizavosi ir taip sukūrė 16 tūkst. darbo vietų, vis dėlto oponentai skaičiavo dešimtis tūkstančių prarastų darbo vietų kituose susijusiuose sektoriuose. Nei ekonomiškai, nei politiškai pergalė tikrai nebuvo vienareikšmė.

Kokios galimos grėsmės tyko šios dabar jau Trumpo administracijos protekcionistinės iniciatyvos? Kiek tikėtinai, kad prasidėjus platesnio masto prekybiniam karui, JAV sugebės išlošti?
Negalima pamiršti, jog JAV ekonomika yra išskirtinai didelė, ir, nepaisant jos centrinio vaidmens globaliame ūkyje, vis dėlto ji tuo pat metu yra ir gana uždara ekonomika. Ji turi potencijos atlaikyti net labai rimtus sukrėtimus, ir, nors prekybos karas suvalgytų daug darbo vietų kai kuriuose sektoriuose, ji pajėgi priversti net stambias tarptautines korporacijas taikytis prie muitų įvežtinei produkcijai ir steigti savo gamyklas šalyje.

Ar galime rasti istorinių tokio scenarijaus paralelių? Atsakymas teigiamas.

Pirmasis naftos kainų šokas ir JAV išėjimas iš Bretton Woodso susitarimų, kurie 1973 metais galingai supurtė visą tuometinį išsivysčiusį pasaulį, yra puikus pavyzdys, kaip JAV nutarus, jog veikianti sistema nebeatitinka jos interesų, ji nelinkusi taikytis, o griauna ir kuria naujus saitus. Kad ir ką kalbėtų kritikai, JAV ekonomika, pramonė, finansinė ir politinė sistemos tokią, prisiminus Šumpeterio terminologiją, (kūrybinę) destrukciją atlaikys.

Gerokai kebliau atsakyti į klausimą, ar tokius pokyčius atlaikys kylančios ir trečio pasaulio valstybės ir pati Europos Sąjunga.

Lietuvai prekybos karai yra nenaudingi. Mes esame itin atvira ekonomika labai priklausoma nuo eksporto. Nors jau įvesta JAV muitų politika Lietuvos ekonomiką paliečia labai menkai, tačiau galimi muitai automobiliams, kurių dalys ir komponentai gaminami ir Lietuvoje, jau būtų šioks toks ekonominis šokas. Ypatingai grėsmingai šiame kontekste gali atrodyti neigiama “sinergija” tarp galimo “kieto” Brexito ir tolesnės prekybos karų eskalacijos.

Ką turėtume daryti? Pirmiausiai Lietuva privalo su kitomis atlantinę geopolitinę kryptį Europos Sąjungoje atstovaujančiomis valstybėmis veikti išvien ir ieškoti sprendimų, kurie negriautų pasaulio prekybinės sistemos. Svarbu kalbėtis su JAV, ieškoti bendrų sąlyčio taškų ir gal būt persvarstyti tarpusavio prekybos politiką.

Nevalia pamiršti ir galimo blogiausio scenarijaus — ekonominės krizės. O jau čia privalu savo norus derinti su nepervertinomis galimybėmis ir valstybės lygiu rengtis duobėtam keliui, kuris gali mūųs tykoti už kiekvieno naujo posūkio.

Skaityti straipsnį

4081

Aušros Maldeikienės Prezidento rinkimų programos pristatymas

#išgyvenkLietuvoje

birželio 25, 2018

Prieš trisdešimt metų kurdami Lietuvos Atgimimo sąjūdį turėjome viltį, kad galėsime laisvai kurti mūsų visų Lietuvą — Lietuvą, kurioje kiekvienas pilietis yra lygus prieš įstatymą, Lietuvą, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, Lietuvą, kurioje mokomės ir semiamės stiprybės vienas iš kito.

Šimtatūkstantiniai mitingai išreiškė mūsų visų Laisvės siekį: Laisvės, kuri įtvirtintų Lietuvos politinę nepriklausomybę, bet taip pat ir asmeninės Laisvės, laisvės, be kurios neįmanomas žmogaus orumas, autonomija ir savigarba. Be tokios laisvės neįmanomas ir jo bendruomeniškumas bei pasidalinimas su kitais. Žinojome, kad tik pasiekę šias dvi laisvės formas, įgyvendinsime tai, kas daro bendruomenę gyvybinga ir užtikrina jos ilgaamžiškumą, tai, ką Vincas Kudirka „Tautiškoje giesmėje“ vadina „žmonių gėrybe“.

Šiandien matome, jog tos viltys ir siekiai buvo pateisinti tik iš dalies. Taip, Lietuva yra savarankiška ir pilnavertė tarptautinės bendruomenės narė, taip, esame svarbiausių tarptautinių organizacijų nariais, taip, tikrai turime kuo didžiuotis, tačiau šie pasiekimai neturėtų migla užtraukti skaudulių, kurie išryškėjo per tris Nepriklausomybės dešimtmečius.

1990 m. kovo 11 dieną Lietuvoje gyveno daugiau nei trys su puse milijono žmonių. Šių metų pradžioje mūsų bebuvo likę du milijonai aštuoni šimtai tūkstančių. Tai dvidešimt keturi procentai arba beveik ketvirtis visų Lietuvos piliečių. Iš Lietuvos kasmet išvyksta vidutiniškai 20 000 žmonių, 20 000 darbingų ir talentingų žmonių priima sunkų sprendimą laimės ieškoti kitur. Vien dėl emigracijos Lietuva kasmet sumažėja Ukmergės dydžio miestu. Tačiau iš Lietuvos bėgama ne tik emigruojant. Lietuva beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį buvo ir toliau išlieka viena iš pasaulio lyderių pagal savižudybių skaičių.

Taigi gyvename šalyje, iš kurios masiškai bėga žmonės. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

1580

2019 m. Prezidento rinkimų kampanija: Po tamsos ateina aušra

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

birželio 25, 2018

2018 m. vasarą dr. Aušra Maldeikienė pradeda Prezidento rinkimų kampanijos turą per Lietuvą. Kviečiame į kampanijos renginius, kuriais siekiama grąžinti Lietuvai politines diskusijas.

Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezes rasite kampanijos interneto svetainėje www.ausra2019.lt.

Norite pakviesti Aušrą Maldeikienę į savo miestą, bendruomenę ar savo organizuojamą diskusiją? Rašykite mums el. paštu info@maldeikiene.lt arba susisiekite su rinkimų štabo vadove Alvyda Eigminiene telefonu +37061112002.

Kviečiame prisijungti, savanoriauti, veikti kartu su mumis ir padėti iš esmės reformuoti mūsų valstybę!

Užsiregistruoti savanoriu galite naudodami šią formą.

Daugiau informacijos — kampanijos interneto svetainėje www.ausra2019.lt.

Nuolatos atnaujinamas renginių sąrašas:
Birželio 25 d. 10:00. Vilnius, „Galerija555“, T. Ševčenkos g. 16. Aušros Maldeikienės 2019 m. Prezidento rinkimų programos pristatymas.
Birželio 25 d. 16:00. Kaunas, Jaunųjų Gydytojų Asociacijos Biuras (LSMUL KK Paslaugų centras, priešais valgyklą), Eivenių g. 2. Susitikimas su Medikų sąjūdžio atstovais „Auk plačiau“.
Birželio 25 d. 18:00. Kaunas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, 322 auditorija, Radastų g. 2. Susitikimas su Mokytojų sąjūdžio iniciatyvine grupe. Tema: „Ar „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ yra tik lozungas, o gal pasiekiama realybė? Renginio Facebook nuoroda:.
Birželio 27 d. 17:00. Vilnius, Vilniaus centrinė biblioteka, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salė 3 a, Žirmūnų g. 6, Konferencijų salėje 3 a. Susitikimas su Aušra Maldeikiene ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų apsaugos pareigūnu Aurimu Gadeikiu. Tema: Asmens duomenų apsauga švietimo srityje.
Liepos 7 d. 17.30. Vazgaikiemis, Prienų rajonas, „Harmony park“.Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, „Pokalbiai be politikos“. Pokalbį ves Justinas Jankevičius.
Liepos 11 d. 13:30. Švenčionys, Švenčionių biblioteka, Vilniaus g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 11 d. 17:00. Utena, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio g. 12. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Liepos 16 d. 14:00. Pasvalys, Mariaus Katiliškio viešosios biblioteka, Vytauto Didžiojo a. 7. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Liepos 16 d. 18:00. Šiauliai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti. Renginio Facebook nuoroda
Liepos 18 d. 14:00. Žiežmariai, Žiežmarių kultūros centras, Žaslių g. 6. Tema: Ar kas nors pasikeis, pakeitus mokesčių sistemą?
Liepos 18 d. 18:00. Vievis, Vievio kultūros centras, Bažnyčios g. 4. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 19 d. 17:00. Palanga, Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Vytauto g. 61. Tema:  Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Liepos 25 d. 17:00. Šilutė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, Tilžės g. 10. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?
Liepos 26 d. 17:00. Joniškis, Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešoji biblioteka, Vilniaus g. 3.  Tema: Kiek Lietuvoje reikia pinigų, kad galėtum gyventi oriai?
Liepos 27 d. 17:00. Birštonas, Birštono viešoji biblioteka, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?
Rugpjūčio 13 d. 14:00. Prienai, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Kauno g. 2A. Tema: Išgyvenimo Lietuvoje strategijos: ką daryti?.
Rugpjūčio 20 d. 18:00. Panevėžys, Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Beržų g. 50. Tema: Kodėl mums taip nepatinka Seimas ir partijos?
Rugpjūčio 24 d. 16:00. Naujoji Akmenė, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, V. Kudirkos g. 9. Tema: Kodėl taip ilgai laukiame gydytojo pagalbos?
Rugpjūčio 27 d. 18:00. Elektrėnai, Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, Draugystės g. 2. Tema: Kodėl mus taip gąsdina augančios kainos?

Skaityti straipsnį