MENIU

Komentarai (5) Darbas Seime, Ekonominė mintis, Įžvalgos

Atvira prieiga reiškia daugiau lėšų mokslo tyrimams, o ne leidykloms

2018 metų rugsėjo 4 dieną Europos Komisija su Austrijos, Suomijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos ir Jungtinės karalystės mokslą finansuojančiomis institucijomis paskelbė iniciatyvą „cOAlition S“.

Iniciatyvos siekis daugiau, nei aiškus: iki 2020 metų sausio 1 dienos pasiekti, kad nacionalinių ar Europos lygiu mokslą finansuojančių organizacijų remtos mokslinės publikacijos būtų pateikiamos tik atviros prieigos žurnaluose arba atviros prieigos platformose.

Kas yra atvira prieiga ir kodėl ji yra svarbi?

Absoliuti dauguma mokslinių tyrimų yra finansuojami valstybės.  Valstybė finansuoja ir mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą bei viešinimą.

Tad pirmoji problema ta, kad nepaisant viešojo finansavimo, laisvą prieigą (pavyzdžiui, internete) prie viešaisiais pinigais finansuotų tyrimų riboja tarpininkai – leidyklos ar atskiri žurnalai, kurie savo verslo modelį grindžia viešųjų finansų įsisavinimu.

Ir tada turime iš esmės cinišką situaciją: viešaisiais pinigais finansuojamos auštojo mokslo įstaigos dar kartą biudžeto pinigais moka už prieigą prie leidyklų „nusavintų“ tyrimų, kurie buvo atlikti visų mokesčių mokėtojų pinigais, duomenų bazių.

Prestižinės leidyklos gali nustatyti praktiškai bet kokias kainas mokslo žurnalams, o pagrindiniais pirkėjais išliks vėlgi viešosiomis lėšomis finansuojamos institucijos – bibliotekos, universitetai ir tyrimų centrai. Negana to, kai kuriose leidyklose už straipsnio publikavimą autorius dar privalo ir susimokėti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl aukščiau išvardintų priežasčių visuomenė dažnai negali susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, o prestižinių leidyklų sukurti prieigos barjerai kelia daug problemų ir patiems mokslininkams. Paprastai tariant, dėl sukurtų prieigos barjerų mokslinių tyrimų kokybė nuolat menksta.

Visa tai įvertinus, „cOAlition S“ iniciatyva man atrodo išskirtinai svarbi.  Ir būtent todėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną Lietuvos mokslo tarybos oficialiai paklausiau, kodėl Lietuvos mokslo taryba neprisijungė prie „cOAlition S“ iniciatyvos?

Atsakyme, pasirašytame Lietuvos mokslų tarybos pirmininko Valdemaro Razumo, iš esmės konstatuojama, kad Lietuvos mokslo taryba šiuo klausimu bent kol kas pozicijos neturi. Pasak rašto, „[…] atkreiptinas dėmesys, kad šiomis Gairėmis nėra apribojama akademinė tyrėjų laisvė rinktis leidėjus, tačiau jie yra skatinami rinktis atvirosios prieigos leidinius.“ Ir toliau: „[š]iuo metu Taryba aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl atviros prieigos įgyvendinimo, tame tarpe ir dėl pozicijos cOAlition S iniciatyvos atžvilgiu. Taryba, kaip dauguma kitų ES narių atstovų, dar nėra priėmusi galutinių sprendimų dėl pozicijos cOAlition S inciatyvos atžvilgiu.“

Tad primenu: Lietuvos mokslo finansavimas tikrai labai menkas. 2017 metais Mokslo, tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose sudarė vos 0,57 proc. šalies BVP. Tokios iniciatyvos kaip „cOAlition S“ atveria platesnę prieigą prie mokslo visiems bei keičia ydingą modelį, kurio pagrindu prestižinės leidyklos vis pakartotinai lenda į mokesčių mokėtojų kišenes.

Žinodami kontekstą, klausime: tai ko išties nori Lietuvos mokslo taryba? Toliau ir taip menkas mokslo tyrimams skirtas lėšas dalintis su tais privatininkais leidyklose, kurių indėlis tikrai itin menkas.

Reikalauju, kad Lietuvos mokslo taryba jungtųsi prie iniciatyvos ir taip realiai lėšas, būtinas mokslininkų tyrimams, atiduotų mokslininkams, o ne mokslo leidykloms.

5 komentarai įraše "Atvira prieiga reiškia daugiau lėšų mokslo tyrimams, o ne leidykloms"

  1. Tadas parašė:

    Ačiū Jums Aušra.
    Labai palaikau

  2. Mauras parašė:

    puiki iniciatyva, o kol mūsų kaimo mokslo nomenklatūra dar tik bando spręsti, ar verta ką nors pasakyti ta tema – atsiranda tokie kaip Sci-Hub, Pirate Bay of scientific research papers. Kelios mokslo leidyklos gauna turinį dykai, o 70 mln. straipsnių, jų susirinkti išskirtinėm teisėm ir šiaip paslėpti už paywall ten pateikti nemokamai. Iniciatorė kazachė Elbakian kol kas sėkmingai išvengia interneto apribojimų ir mokslo leidybos begemotų teismo ieškinių.

  3. apropos parašė:

    Laisvos prieigos idėja įvairiais pavidalais sklando jau gal pora dešimtmečių. Tik pas mus akademiniuose sluoksniuose tai dar naujiena. Net universitetų rektoriai turi labai miglotą supratimą kas tai galėtų būti. O kai kurie turbūt išvis neįsivaizduoja. O tuo tarpu leidėjai jau rado savo variantą. Ima iš autorių po €3000 už straipsnį ir padaro jį open access. Bet tuo pačiu ima milijonines sumas už duomenų bazių (ar žurnalų) prenumeratą iš akademinių bibliotekų ir institucijų. Nežinau kiek tiksliai sumoka Lietuva už tai, bet manau, kad tai dešimtys miljonų.

  4. Savas parašė:

    Manau turėtų atsirasti įstatymas, ar vyriausybės nutarimas ipareigojantis, tyrimus skelbti per šią sistemą, o į paklausimą atsakymas aiškus, tipo apsvarstysime….

  5. Gediminas parašė:

    Kas skaitys ir tikrins straipsnius uz dyka?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *