MENIU

Komentarai (7) #Maldeikienė, Sekmadienio laiškai sau

Alkti gyvenimo (sekant Hermannu Hesse)

2016 vasario 14 d. I Gavėnios sekmadienis

Asmeninės „mažosios“ gavėnios — klajonės savo proto ir širdies dykumose įsisąmoninant klaidas ir paklydimus, atveriant pačiai sau skirtumą tarp to, kokia norisi save matyti, ir to, kokia esi, — aplanko nebūtinai pagal liturginį kalendorių. Vis dėlto iš tų „mažųjų“ gavėnių galiu išeiti švaresnė, tikresnė ir atviresnė tik tada, kai joms ruošiuosi per „tikrąją“ Gavėnią, kai atgailauju už tas keturiasdešimt dienų, kai laukdamas atpirkimo kančios, dykumoje pasninkavo ir marinosi Dievo sūnus.

Gal naiviai pasakysiu, bet visada Kristui pavydėjau vieno dalyko: gimdamas žmogumi Jis žinojo, kokia Jo laukia kančia, ir kokia tos kančios prasmė. Jis nuolankiai priėmė Jam Tėvo skirtą darbą ir pabaigoje galėjo tarti: „Atlikta“. Jėzaus alkana ir gundymų kupina klajonė dykumoje buvo įprasminta visiškai aiškiai suvoktos Jo žmogiškosios būties paskirties.

Žmogus pašaukimą gauna kaip slaptą užduotį, kuri beldžiasi į širdį, bet tuo pat metu skendi abejonių rūke. Išgyvendamas pašaukimą jauti atsiveriantį idealų pasaulį, bet kartu su šia dovana ir šiuo priesaku būti ta ir būti taip, gauni ir kažkokią savotišką kaltę, kad gal nepažinai to tikrojo savo pašaukimo; o jei pažinai, gal pažinai ne taip, kaip reikėjo; ir gal pažinusi teisingai,   vis dėlto ilgainiui aikštingai pasirinkai ne tą kelią, ir gundymus, kuriuos kiekvienas pašaukimas visada atneša su savimi, palaikei ta paskirtąja užduotimi. Aukštesni dvasios tikslai visada paslėpti ir visada problematiški, bet ar tai, jog sutinki su šia tiesa, atleidžia nuo kaltės, nerimo ir abejonės? Viską žino tik nežabotas diletantizmas, o kiekvienas savęsp žingsnis abejonę ir nežinojimą tik padaugina.

„Tu, Aušra, turi talentą prisidaryti sau priešų“, — kartą savo žodžiais nustebino mane vienas žmogus. Ilgai mąsčiusi, kodėl pati nepastebiu tų priešų, supratau, kad dar vaikystėje į širdį atėjęs noras mokytis ir mokyti labai tvirtai užvėrė vienas duris, paslėpdamas nuo manęs, matyt, daugeliui įprastą gyvenimą.

Minties aiškumas, samprotavimų logika ir savianalizė, bandant aptikti taškus, kur „pabėga“ logika, palaipsniui nuvedė į gyvenimą mintyse ir atitraukė nuo daugelio dalykų, kurie, matyt, įprastai pasirodo gyvenimuose. Kai kovoji su minčių „priešais“, tiems gyviesiems nedraugams laiko nelieka. O ir neįdomios, labai svetimos būtų tos kovos, kurios tolintų nuo idėjų pasaulio.

Didysis paradoksas tas, kad visi geri mokytojai ruošia ne gyvenimui, kuris už mokyklos sienų, o tam gyvenimui, kuris vyksta galvoje, gyvenimui, kuris dar tik turi galimybę rastis už mokyklos sienų, gyvenimui, kuris gražesnis, gilesnis ir tvirtesnis, už tą, kuris jau vyksta. Universitetas yra sukurtas ne darbo rinkai ir ne specialistų ruošimui, — jis gimė dvasiai ir naujoms mintims. Kai Universitetas virsta vieta, kur ruošiami specialistai, jis tampa tik universitetu. Jo nebelieka.

Kur čia Gavėnia? Išeidamas į dykumą ieškai savęs ir atveri sau gyvenimo prasmę ir logiką. Dykuma reikalinga dėl nuošalės, dėl erdvės, kur bandai būti laisva: laisva nuo pasisekimo, pinigų, nuo savo ambicijų, nuo to, patinki žmonėms, ar nepatinki. Tik atsivėrusi nuo žmonių, panirusi į savo buvimo gelmes, išgirdusi gundymus, juos atpažinusi ir atmetusi, galiu rasti atsakymus į paprastus kasdienius klausimus. Kai didžiausią troškimą nukreipiu į centrą, tikrosios būties link, apima ramybė. Išalkstu tikrojo gyvenimo.

Pamenu, aną savaitę savęs klausiau, argi tikrai meilė širdyje negali bręsti kartu su pykčiu, kuris tai meilei suteikia aistros ir galios? Dabar manau žinanti, kad aistra nėra sielos galia, tai tik įtampa, tik trintis tarp tavęs ir išorinio pasaulio. Kuo daugiau reikalauju iš savęs arba kuo daugiau iš manęs reikalauja mano darbas, juo labiau priklausau nuo sielos jėgos šaltinio, nuo darnos ir ramybės, kurią duoda bandymas kartu su Kristumi klajoti dykumose.

Gavėnia skirta tam, kad galiausiai gyvenimo tragizmą išgyventum be gėlos ir kartėlio.

7 komentarai įraše "Alkti gyvenimo (sekant Hermannu Hesse)"

  1. Povilas parašė:

    Didžiausias paradoksas kaip protingas, logiškai mąstantis žmogus kaip Jūs tiki pasakomis apie dvasias ir lemtis ir tt. Kadangi tam apibūdinti naudojate žodžius kaip dvasia ir dievas, logiškai juos galite paaiškinti tik kitais „nematerialiais, žmogui nepasiekiamais“ žodžiais, tiksliau jų apibūdinimais. Taip gaunasi uždaras ciklas, kurio kartojimosi turbūt neprieinate, jei to nepastebite (Arba turbūt dažniau – „taip parašyta biblijoj“).
    Aišku, galima sakyti, kad viskas yra paremta nepatikimais stebėjimais, bet išsilavinę žmonės labiau tiki pasikartojančiais ir patikrinamais dalykais, negu stebuklais.

    P.S. Nepaisant dievo ir kitų nukrypimų teksto prasmė gili ir graži, reikėtų visiem dažniau susimąstyti apie kodėl mes ko siekiame. Gaila, bet atsisakius Dievo gyvenimo prasmės kaip ir nelieka, nebent laikini tikslai, kurie teikia asmeninę naudą (ty pamalonina migdola 🙂 ).

  2. Jonas parašė:

    Man ši tekste filosofija labai priimtina. Taip dažnai keliauju po „dykumas“, kad net sunku tas keliones suskaičiuoti. Kančia manyje tęsiasi kokias tris dienas. Tą – trečiają dieną, manyje palengvėja, darosi vis šviesiau ir šviesiau, nes suvokiu savo vaidmenį, savoje egzistencijoje. Ir dar, ta Didžioji paslaptis, kurią aš žinau: kartą užgimęs privali ir mirti. Žmonės taptų daug sąmoningesni, jeigu žinotų ir suvoktų, savo egzistencijos neišvengiamumą.
    Kadaisia aš buvau kariu. Manęs kalusė, – kodėl tu, Jonai, elgiesi taip, rytą pasidarai daugelį priešais, o vakarą nugali. Man atsakyti sunku, mano galva siekiau taip surasti draugus, bendraminčius. Nesutikęs sau tinkamų, juos naikindavau, niekindamas ir kartu, naikindamas save… Aš ne puikybėje, aš tik noriu gyventi laisvas ir, kad aplink mane egzistuotų Teisingumas.

  3. Jovita parašė:

    Aš negaliu nei teigti dievo egzistencijos,nei jos neigti. Tik žinau viena, kad bažnyčios kultas buvo įsteigtas suvaldyti tautą. Anksčiau Dievo galybė buvo didžiulė. Gal ne kiek pačio Dievo, kiek pačios bažnyčios. Žmogus dievo namuose jusdavosi bejėgis. Kas dievas yra šiandien? Tai žiniasklaida, kuri tautai smegenis plauna. Tad tauta yra pasimetusi. Atseit yra logika. Logika yra tik matematikoje. Gyvenime logikos – nėra. Turime vadovautis širdimi. Bažnyčia yra verslo struktūra. Jos tarnai,nežinau kam tarnauja. Gal sau? Kunigėliai puikiai kalėdoja pas parapijiečius…sau papildidami kišenę. Netikiu aš kunigėlių nuoširdumu ir viskas. O širdyje tikiu Dievu…tik be vizijos žmogaus pavidalu, kaip pristatomas bilblijoje…Dievą suprantu, kaip visatos beribę egzistenciją, tam tikros energijos tėkmę,kurios neįmanoma suvaldyti. Bet mums paprasčiau tą visatos energiją įsivaizduoti žmogišku pavidalu…Tik niekaip nesuprantu šiandien bažnyčios vaidmens visuomeneje. Bažnyčios vaidmuo išblėso, pakeitė bažnyčią socialiniai tinklai, prekybos centrai ir melas atviras visose srityse. Todėl nieko keisto, kad padorus žmogus, tiki Dievu gyliai širdyje….užsidaręs savo vienatvės kertelėje…Kam tas bažnyčios kultas šiuolaikinėje visuomenėje? Manau, tik pasirodyti visuomenei, kad jis toks, kaip ir visi, alia tikintis parapijietis.

    • Jonas parašė:

      Tamstos kūnas apkrėstas tokiu šlamštu, jog jau gydytojas nebepadės. Svarstote dalykus, kurie net ne jūsų kompetencijoje. Tamstai sudėtinga suprasti netgi žmogaus fiziologinį procesą. Gerb. Jovita, apsilankykite bibliotekoje, medikai suseno, atneša gerų pažintinių knygų, suvokiama kalba. Jūs nepykite, bbet mąstote, kai Švonderis Bulgakovo romane. Kita vertus, jeigu man vadovautų širdis – gerai būtų, dabar gi man smegenų centre, nervais svaido nurodymus visoms kūno dalims, visas kūnas nori funkcionuoti, taip, kaip ir mus supanti aplinka ir čia nėra absoliučiai vietos kitam veiksmui.

      • Jovita parašė:

        Gerbiamas Jonai, malonu girdėti, Jūsų nuomonę. Aš užaugau šalia bažnyčios, daug kunigų ir vyskupų mūsų gentyje. Aš ne prieš juos. Tokių žmonių kaip ankščiau, bažnyčios tarnautojų ir Dievo ryšininkų nebeteko sutikti šiandien. Atsibūskite, kunigai šiandien tapo verslininkais. O Jums, kaip suprantu, kažkas negerai su smegenų niauronais. Bet čia turi medicina įsikyšti , o ne dievas…O gal seniai buvote Dievo namuose? O gal kartu apsilankome bibliotekoje….du bepročiai…būtų įdomu.

        • Jonas parašė:

          Gerbiamoji, Jovita, čia tamsta teisi, sakydama, jog su neuronais man problema. Homo sapiens taip surėdyta, kad į evoliucijos pabaigą centrinė nervų sistema sunaikina žmogų, kitaip planetoje Žemė būtų didelė netvarka. Atspėjote, manyje ši problema yra. Tačiau, esu ne koks nupiepęs alkoholikas, aklas, neregiantis kitų žmonių problemų. Man ne problema vandenyje išsilaikyti valandą ar dvi, taigi periferinio nervo strūktūrą išmanau ir jeigu neatnaujinu, tai palaikau, kiek galima, stabilia.
          Dabar apie bažnytines problemas. Niekada bažnyčia nebuvo kitokia, nebuvo ir kitokie į ten besilankantys žmonės. Jau šeši dešimtmečiai, kai pro mano langus regiu traukiančius maldininkus. Dažnai esu priverstas nutraukti darbus, kad nenervinčiau juos šventadienį. Taigi štai ir problema aiškėti pradeda, jeigu yra paklausa, tai logiška, seka ir pasiūla. Tarkim, tamstai nereikia Dievo namų, arba tamsta taip praregėjote, kad mąstymas užsiciklino, tamstos giminystės rate – vyskupai, kunigai…. Save kildinu nuo A. Baranausko Suvalkuose skleidusio Dievo žodį. Gal koks pavainikis ar dar neloogiškas, kitoks – gentainis. Taigi tai – verslas, teisingai, nes kitaip mes lakstytumėm medžių šakomis. Gyvenime siekiau pažinti žmogų. Supratau, tam, kuriam viskas – aišku, didžiausia problema, kad jam – niekas neaišku. Toksai, ponia, gyvenimą stebi per savo suvokimo prizmę, nesuvokdamas, kad kiekvienai asmenybei, lemta eitinsavo evoliucijos keliu. Čia nebus įžeidimas, tik tamstos mąstymo konstatavimas: „Žiūrint iš banalios prizmės taško, ne kiekvienai, ryškai pasirodžiusiai asmenybei, tendencinga paradoksaliai mąstyti“. Taigi nevalgykite skanaus maisto, nes tai – puikybė, o tai didi nuodemė. Nesu tikras, ar suvoksite šį filosofinį teiginį?
          Čia, vietoje prisistatymo: http://qrz.lt/ly2pj/melo-tehnoogijos/nerasytoja-janina-baranauskiene_small/

      • www.maldeikiene.lt administratorius www.maldeikiene.lt administratorius parašė:

        Įžeidinėjimai ir patyčios svetainėje netoleruojami. Prašome diskutuoti pagarbiai, be įžeidimų. Priešingu atveju nekultūringiems komentatoriams bus apribota komentavimo galimybė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *