Pirma ilga diena Europos Komisijoje: nuo 9.00  iki 21.00, 8 susitikimai ir Kovo 11 minėjimas Lietuvos atstovybėje. Kurios diskusijos buvo įdomiausios ir kodėl?

Mažiau išmanau apie ES saugumo klausimus, kuriuos pristatė komisaras Julian King (bet, kad be ko, tobula britiška tarmė buvo balzamas ausims), transporto problemas (komisarė Violeta Bulc) ar energetikos dalykus (Gerassimos Thomas iš  Energetikos direktorato). Susipažinau ir, manau, palaipsniui turėsiu aiškesnį šių reikalų suvokimą bei Lietuvai aktualius momentus.

Kaip man ypatingai įdomius išskirsčiau du pranešimus: Komunikacijos departamento pranešėjo Jo Vandercappellen‘o įžvalgas apie Junkerio komisijos prioritetus bei Brexito derybininko iš ES pusės Michel Barnier derybų tikslų ir logikos pristatymą. 

Jo Vandercappellen‘as kėlė Europą kamuojantį klausimą, ar galima tikėtis ekonomikos augimo, jeigu demografinė padėtis prastėja, gyventojų skaičius auga, o produktyvumo augimas itin menkas? „Laikais įdomūs, bet sudėtingi“,  – lyg ir banaliai šmaikštavo pranešėjęs, tuo pat  metu greitakalbe sugebėjęs užgriebti platų klausimų ratą, kurio centre vėl ir vėl kartojosi migracijos klausimai. Skaičiai rodo, kad jei 1900 metais Europoje gyveno ketvirtis pasaulio gyventojų, tai po šimtmečio,  2015 metais tokių tebuvo 6 proc. . Mažėja ir Europai tenkanti pasaulio BVP dalis: jei 2004 metais  ES27    (taip, deja, Britanijos statistikoje nebėra…) sukūrė 26 proc.  (pirmavo JAV su  28 proc.), tai  2015 metais jos dalis sumenko iki  22 proc. (JAV iki 24 proc.), kai Kinija per tą patį laiką pašoko nuo  5 proc. iki  15 proc.

Europos senėjimas, migracijos iššūkiai ir problemos, kurios užklups, jei vis dėlto ES nepasipildys naujais gyventojais, buvo pristatyti tarsi prabėgomis, tačiau jautėsi, kad pranešėjo kompetencijos gerokai pranoko tas galimybes, kurias jam teikė kukli diskusijai skirta valanda.  Kalbėdamas apie Europos dienotvarkę Jo Vandercappellen‘as nepamiršo ir Brexito, ypač akcentuodamas politinę šių debatų perspektyvą, kai ieškant visoms pusėms daugiau mažiau priimtino sprendimo, bendros ES „žaidimo“ taisyklės gali tiek pasidaryti lankstesnės, tiek mažiau rambesnės ir mažiau atsparios išorės smūgiams.

Paskutinis pirmadienio pranešėjas, pasirodęs jau po įprastos darbo dienos, apie šešias vakare buvo ES paskirtas Brexito derybininkas Michel‘is Barnier, kurio pranešimas buvo tobulo elegantiško biurokrato (ir gerąja,  ir šiek tiek ironiškąja prasme) kalbėsenos etalonas. Buvo pasakyta viskas tuo pat metu pasakant tiek, kad būtų aišku, ir nepasakant nieko, kas galėtų įskelti nereikalingas kibirkštis. Esminė žinia: Britanija turi palikti ES visoms liekančioms valstybėms vieningai atstovint bendrą ES poziciją.

Kadangi nuo šiol Europos Sąjungos ekonomikai ir politikai mano bloge bus skiriamas nuolatinis dėmesys, o Brexitas bus vienas iš dažniau aptariamų dalykų, tai dabar nesiplėtosiu, prie šių klausimų grįšime daugybė kartų.